Kas svarbu, norint laikytis savaitės tikslų dėl sveikesnio virškinimo?

Išlaikyti savaitės tikslus gerinant virškinimą yra puikus sprendimas, nes virškinimo traktas dažnai vadinamas "antrosiomis smegenimis". Kai Jūsų pilvas jaučiasi gerai, turite daugiau energijos ir skaidresnį protą siekti kitų tikslų.

Kaip nepasiduoti savaitės viduryje?

Patarimas: Jei vieną dieną nukrypote nuo plano, nekaltinkite savęs. Virškinimo sistema yra atspari - tiesiog grįžkite prie plano kitą rytą.

1. Sekite savijautą, o ne svorį: Užrašykite, kaip jaučiatės po tam tikro maisto. Kai pastebėsite, kad turite daugiau energijos ir dingo pilvo pūtimas, tai pati geriausia motyvacija tęsti.

2. Paruoštukai: Sekmadienį nusiplaukite ir susipjaustykite daržoves. Kai jos po ranka, tikimybė, kad jas suvalgysite, padidėja 80 %.

Siera ir žmogaus sveikata

Nors Siera nėra įprasta žmogaus organizmo flora, ji gali tapti oportunistiniu patogenu. Tai reiškia, kad ji sukelia ligas, kai žmogaus imuninė sistema yra susilpnėjusi arba, kai bakterijos patenka į organizmą per pažeistus audinius.

Dažniausios Siera sukeliamos infekcijos yra:

• Šlapimo takų infekcijos (ŠTI).
• Kvėpavimo takų infekcijos (plaučių uždegimas).
• Žaizdų infekcijos.
• Kraujo infekcijos (sepsis).
• Meningitas (retas atvejis).

Šios infekcijos dažniausiai pasitaiko ligoninėse, ypač tarp pacientų, kurie naudoja kateterius, yra prijungti prie plaučių ventiliatorių ar serga kitomis sunkiomis ligomis. Dėl šios priežasties Siera laikoma svarbia nozokominių (ligoninėje įgytų) infekcijų priežastimi.

Kas yra kepenys?

Kepenys - tai vienas svarbiausių žmogaus organų, atliekantis daugybę gyvybiškai svarbių funkcijų, tokių kaip:

• Detoksikacija: Saldo ir šalina iš organizmo kenksmingas medžiagas, įskaitant alkoholį, vaistus ir toksinus.
• Virškinimas: Gamina tulžį, reikalingų riebalų virškinimui.
• Medžiagų apykaita: Reguliuoja cukraus kiekį kraujyje, kaupia vitaminus ir mineralus, apdoroja baltymus, angliavandenius ir riebalus.

Kai kepenys pažeidžiami, šios funkcijos sutrinka, o tai gali sukelti rimtų sveikatos problemų.

Dažniausiai kepenų pažeidimo priežastys:

1. Alkoholis.
2. Virusinės infekcijos.
3. Riebalų kaupimasis (nealkoholinė suriebėjusių kepenų liga).
4. Tam tikri vaistai ir maisto papildai.

Simptomai ir diagnozė

Ankstyvosiose stadijose kepenų pažeidimas gali nesukelti jokių simptomų, todėl liga dažnai diagnozuojama atsitiktinai. Progresuojant ligai, gali pasireikšti šie simptomai:

• Nuovargis
• Odos ir akių pageltimas (gelta).
• Pilvo skausmas ir patinimas.
• Tamsus šlapimas ir šviesios išmatos.
• Niežulys.
• Lengvas kraujavimas ar mėlynės.

Diagnozei nustatyti atliekami kraujo tyrimai, ultragarso tyrimas, kartais ir kepenų biopsija.

Kaip organizmas valosi pats?

Mūsų kūnas turi galingus "filtrus" ir mechanizmus, skirtus šalinti toksinus:

• Kepenys - tai pagrindinis organizmo detoksikacijos centras. Jos paverčia nuodingas medžiagas, tokias kaip alkoholis, vaistai ar cheminės medžiagos, nekenksmingomis ir paruošia jas pašalinimui.
• Inkstai - jie filtruoja kraują ir pašalina atliekas bei vandens perteklių per šlapimą.
• Plaučiai - per juos šalinamas anglies dioksidas ir kiti dujiniai teršalai.
• Oda - per prakaitavimą ji padeda šalinti kai kurias atliekas ir sunkiuosius metalus.
• Virškinimo sistema - ji šalina nesuvirškintas maisto daleles ir atliekas per išmatas.

Šie organai veikia nuolat ir efektyviai, todėl specialūs "detoksikacijos" planai ar produktai nėra reikalingi, nebent žmogus serga tam tikra liga, dėl kurios šie organai negali tinkamai atlikti savo funkcijos.

Ką daryti norint palaikyti organizmo valymosi procesus?

• Gerkite pakankamai vandens;
• Valgykite subalansuotą maistą;
• Judėkite;
• Ribokite alkoholį ir perdirbtą maistą.

Apibendrinant, jei jūsų kepenys ir inkstai veikia tinkamai, specialus organizmo valymas nėra reikalingas. Geriausia detoksikacija yra sveika gyvensena ir subalansuota mityba.

Skaitmeninės komunikacijos privalumai ir priemonės

Kodėl svarbu išmanyti skaitmeninės komunikacijos privalumus ir priemones, kurios paspartina bendradarbiavimą bei kurti visuomeninį bendravimą? Skaitmeninėje komunikacijoje svarbu toleruoti ir tobulinti komunikacinius ryšius, kadangi išmanieji įrenginiai tai ne tik įrenginys skirtas paskambinti ar parašyti žinutę, o atlieka žymiai daugiau funkcijų nei gebama pasivyti.

Skaitmeninės komunikacijos privalumai:

• Greitis. Informacija gali būti perduodama akimirksniu nepaisant atstumo.
• Pasiekiamumas. Naudodami išmaniuosius telefonus, planšetinius kompiuterius ir nešiojamuosius kompiuterius, galime bendrauti bet kur ir bet kada, kur tik yra internetas.
• Saugumas. Šiuolaikinės šifravimo technologijos užtikrina, kad informacija būtų apsaugota nuo pašalinių asmenų.
• Efektyvumas. Skaitmeninė komunikacija leidžia vienu metu pasiekti daugybę žmonių ir kaupti duomenis. Pavyzdžiui.: el. paštu galima išsiųsti pranešimą keliems asmenims vienu metu, o dokumentus saugoti debesijos (angl. cloud) serveriuose.

Skaitmeninės komunikacijos priemonės:

• Socialiniai tinklai. Viena iš populiariausių bendravimo priemonių.
• Elektroninis paštas. Yra pagrindinė profesinės komunikacijos priemonė.
• Pokalbių programėlės. Patogios greitam, neformaliai komunikacijai ir grupiniams pokalbiams.
• Vaizdo konferencijos. "Zoom", "Microsoft Teams" ir "Google Meet" suteikia galimybę bendrauti su žmonėmis realiuoju laiku, nepaisant atstumo.

Skaitmeninė komunikacija nuolat tobulėja, todėl reikalinga sekti ir naujienas, kad jas išbandyti bei padėti tobulinti. Nuo paprastų pranešimų iki dirbtinio intelekto pagrindu veikiančių balso asistentų, kurie gali padėti atlikti užduotis.

Kodėl svarbu komunikuoti?

Štai keletas pagrindinių priežasčių, kodėl komunikavimas yra gyvybiškai svarbus:

• Padeda kurti ir palaikyti santykius. Bendraudami su kitais, mes kuriame ryšį, pasitikėjimą ir bendrystę. Nuoširdūs pokalbiai padeda suprasti vieniems kitus, dalintis džiaugsmais ir sunkumais, o tai yra tvirtų asmeninių santykių pagrindas.
• Sprendžia konfliktus. Dažnai nesutarimai kyla dėl nesusipratimų, o ne dėl blogų ketinimų. Atvirai ir efektyviai komunikuodami galime išsiaiškinti problemas, rasti kompromisus ir išvengti didesnių konfliktų. Gebėjimas išklausyti kitą pusę yra lygiai taip pat svarbus, kaip ir gebėjimas aiškiai išreikšti savo nuomonę.
• Užtikrina efektyvų darbą ir bendradarbiavimą. Darbe aiški komunikacija padeda išvengti klaidų, užtikrina, kad visi komandos nariai suprastų užduotis ir tikslus. Geras bendravimas skatina naujovių kūrimą, didina produktyvumą ir gerina darbo atmosferą.
• Padeda išreikšti save. Komunikacija leidžia mums pasidalinti savo mintimis, jausmais, idėjomis ir asmenybe. Tai yra būdas parodyti, kas mes esame, ir būti išgirstiems.
• Gerina emocinę sveikatą. Kalbėjimas apie savo jausmus, nerimą ar džiaugsmus padeda juos apdoroti ir geriau jaustis. Pasijuntame mažiau vieniši ir labiau suprasti.

Trumpai tariant, komunikacija yra tiltas, jungiantis žmones. Ji leidžia dalintis, suprasti, mokytis ir augti kartu.

Iniciatyvos rodymas arba savirializacija

Iniciatyva tai išradingumas, kuris padeda mums tobulėti, tobulinti save. Jeigu nebūtume išradingi nežinotume, kuriuo keliu eiti. Kelias mus veda link tikslo. Link tikslo, kuris leidžia save išmėginti įvairiausiose rolėse. Rolėse, kurių dar nebūta išmėginta. Rolės tai naujos idėjos, planai, pamokos, kurias reikia išmokti.

Taigi, kad pristatyti save būtina turėti pagrindus. Pagrindus, kurių pagalba galima pasiekti norima tikslą ir planus. Planus, kurie pavirsta šedevru. Šedevras gali būti, kad ir nedidelis pasiektas tikslas, bet įgyvendintas pilnai. Tikslas, kad ir pasiektas jį būtina tobulinti toliau šlifuojant ir keliant kartelę aukštyn. Atsiradus sunkumams nereikia nuleisti rankų ir palikti viską likimo valiai, o reikia keliauti toliau, kad atrasti kliūčių sudarytas spragas, kurios yra išsprendžiamos. Kad keliauti teisinga kryptimi būtina susidaryti tinkamą planą, kurio pagalba galime remtis norint gauti rezultatą. Rezultatą tokį, kurio galbūt nebuvo net tikėtasi.

Savirializacija, tai tas pats kaip iniciatyva tik kitoks pavadinimas. Toks ir yra skirtumas tarp iniciatyvos ir savirializacijos. Skirtumas, kuriuo metu galima perteikti savo mintis įvairiomis idėjomis bei pastabomis. Idėjomis ir pastabomis iš kurių pasimokome, kuria linkme judėti. Kad suvoktume kur turime pasitaisyti ir keliauti pirmyn. Savirializacijos tikslas leisti sau tobulėti, veikti, jaustis laisviems. Pasakymas laisviems tai nereiškia, kad nereikia laikytis įstatymų. Taip reikia jų laikytis, tačiau reikia suprasti viena, kad save realizuoti galime bet kokiu momentu, bet kurioje vietoje. Kad jaustume laisvę ir reikia save realizuoti kuriant naujas idėjas bei jas įgyvendinant.

Tad iniciatyva ir savirializacija padeda mums būti ne tik kultūringais, bet ir parodyti save. Parodyti ne tik save, bet ir ką sugebame bei galime nuveikti. Tik veikdami kažką galime ir pasiekti. Bet kokia idėja yra naudinga, savita. Iš idėjų mokomės ir semiamės kiekvienas naujos kūrybos. Kūrybos, kuri duoda naudos.

Autorė Vilma Venckutė

Savikontrolės svarba

Kodėl svarbi savikontrolė? Savikontrolė svarbi ir reikalinga tam, kad sugebėtume nusistatyti reikiamas ribas įgyvendinant idėjas ar palaikant ryšį su žmonėmis. Jeigu nesugebėsime savęs kontroliuoti, tuomet nebus lengva pasiekti to, ką būna žmogus sumąstęs ar nusibrėžęs tikslą bei planą pasiekti.  

Taigi, kas sudaro kontrolės planus. Kontrolės planus sistemina pats žmogus. Tai laiko kontrolės, streso mažinimo sistemos kontrolės, ribų nustatymo kontrolės ir kitų svarbių priežasčių kontrolės norint sukontroliuoti nereikalingus veiksmus ar užkirsti kelią anksčiau laiko, kol neivyko nesusipratimas. Tad norint palaikyti ir savikontrolę bei kontrolę būtina laikytis normatyvų, analizuoti ankstesnius rezultatus bei koreguoti planus.

Jeigu išmokome nusistatyti ribas ir planuoti laiką, tuomet galime išmokti ir kontroliuoti save. Sakytumėte nemokate savęs kontroliuoti. Aš Jums atsakau: “Jūs mokate save kontroliuoti, tik to nepastebite, kaip tai vyksta”. Taigi kiekvienas atskirties taškas turi kontrolę. Atskirties taškai yra ėjimas link tikslo - nusistatyti mažieji žingsniai. Kad pasiekti pagrindinį tikslą labai svarbu įsiterpti žingsnius, kurie palengvintų kontroliavimą, o ne stabdytų ėjimą į priekį.

Kas trukdo ugdytis savikontrolę? Savikontrolę trukdo ugdytis nepažinojimas savęs. Kad žmogus suprastų savikontrolę, turi labai gerai pirmiausia pažinti pats save, o tik po to kitą asmenį. Taigi savikontrolės taikymas sau yra labai svarbus aspektas, kuris parodo, kad žmogus moka save kontroliuoti. Kontroliavimas savęs padeda nustatyti sau užduotis kodavimo pavidalu. Jeigu užkodavome save laiko ar ribų kontrolėse, tai mūsų užduotis tai taikyti nuolatos kiekviename žingsnyje ir perspektyvoje.

Savikontrolės tikslas pasiekti tokį lygį, kad žmogus pasiekęs tikslą pamatytų tikrąjį rezultatą, kuris nebuvo lengvai apčiuopamas. Savikontrolės pagalba žmogus gali save sukontroliuoti betkokioje situacijoje, nors tai situacijai ir nebuvo pasiruošęs. Kad suprastume pilnai savikontrolės reikšmę, tai turėtume ugdytis ir ugdyti nuo pirmųjų gyvenimo žingsnių.

Savikontrolės ugdymas svarbiausias mūsų visų aspektas, ko trūksta mūsų gyvenime bendraujant ir kuriant. Tad naudojant savikontrolės tezes galime sukurti tai, apie ką negalėjome net pagalvoti. Tiesiog svarbu asmeniškai save analizuoti ir pažinti bei perprasti ko trūksta pačiam. Nes tik pats žmogus gali perlipti per save, per savąjį “AŠ”.

Autorė Vilma Venckutė

Žmogaus balsas. Balso intonacija ir balso lavinimas

Balsų girdime įvairių, bet kaip juos atsirinkti? Ar pravartu lavinti klausą, kad išgirsti tikrąjį “Aš”? Būtent tikrąjį “Aš” valdo balso registrai. Balso registrai, kurie turi kelias reikšmes. Reikšmes, kurios skaido kalbėjimo tembrą į keletą rūšių. O tos rūšys skaidosi dar į kelias, nes priklauso nuo lyties: ar tai yra moters balsas, ar tai yra vyro balsas.

Pavyzdys iš tikrovės.

Bendraujame su draugais laikydami rankose po kavos puodelį ir vienas iš draugų rato sako: “Bičiuliai, ką galėtumėte patarti norint suvaldyti savo balsą, kad neperrėkti kito žmogaus, ar sumažinti per garsiai kalbantį save.” Sėdžiu šalia iškarto negalėdama suregsti taisyklingo sakinio ir susimąsčiusi sakau: “Esu ne specialistė, bet balsą sutramdyti galima. Rekomenduočiau kreiptis į specialistą, kuris tiksliau galėtų patarti bei padėtų jį lavinti.” Tikiuosi draugijos narys tuo pasinaudos.

Tad linkiu ir kitiems nebijoti kreiptis pagalbos dėl iškilusių balso stygų problemų. Balso stygų problemą, tikrai galime sukontroliuoti. Tam yra skirtos dainavimo terapijos (nereikia bijoti, o imti ir uždainuoti, nors ir būtum neprofesionalas), raiškus skaitymas balsu ir kiti dalykai.

Taigi, kad suprastume save ir savo balso stygas turime ne tik jas lavinti, bet ir saugoti nuo laisvųjų radikalų. Būtent laisvieji radikalai, (kaip šaltis) kenkia mūsų balso stygoms bei trumpinti kalbėjimo trukmę, kad nesikauptų nepageidaujami organizmai ant balso klosčių.

Balsas ne tik mums skirta bendravimo dovana, bet ir galimybė parodyti, kad pasislėpęs “Aš” moka daugiau nei matosi. Lavinkime savo balsą kiek tik ir kaip yra įmanomą, bet tai geriausia daryti nuo mažų dienų. Kodėl nuo mažų dienų, nes po to viskas vyksta per peraugimo laikotarpį. Kaip žmogus auga, taip auga ir balso klostės, kurios padeda mums bendravimo metu.

Taigi, kad susikalbėtume turime pirmiausia įsiklausyti, o tik po to formuluoti sakinį, kad žmogus teisingai suprastų.

Autorė Vilma Venckutė

Emocijos. Emocijų valdymas

Tai viena iš psichologinės pusės sąvoka, kuri papildo bendrąją kalbą ar šnektą.. Bendravimo metu naudojant emocijas pavyzdžiui: šypseną ar vienos akies pamerkimas ar kitokį emocinį išsireiškimą. Taip pat su emocijų pateikimu perteikiama svarbi informacija. Ir tokiu būdų ištransliuojama papildoma informacija transliacijos būdu tai yra kūno kalba - kūno verbalinė kalba. Emocijos skirstomos į teigiamas ir neigiamas, objektyvų ženklus.

Kiekviena emocija turi savo suvokimo prasmę. Kas tai - paprasta suprasti, kadangi kiekvienas reaguojame jausdami, matydami. Kad suvokti matomas emocijas, svarbu atkreipti dėmesį į mimiką, o jutimines emocijas pagal jausmus. Emocijų kalba labai plati ir visko žodžiais neišsakysi, o gali ir labiau užgauti, įžeisti. Vieni juokus - supranta paprastai, o kitiems gali tai būti, kaip įžeidimas. Tad prieš panaudojant emocijų ženklus būtina apsvarstyti, kaip jas perteikti. Ar, kad matytų, ar, kad girdėtų. Ir ar, kad ir matytų, ir girdėtų.

Kad būtų lengviau bendrauti su emocijomis - būtina jas susiskirstyti į grupes: kur gėris - tai gėris, o kur blogis - tai blogis, taip toliau, ir panašiai. Daugiausia reikia kreipti dėmesį į jutiminius emocinius dalykus, nes nuo to priklauso mūsų visų savijauta. Kodėl sakau reikia suskirtstyti kūno kalboje emocijas, o gi tam, kad būtų lengviau pajusti, kaip vyksta bendravimas su žmogumi kūno verbaline kalba.

Emocijos apima ypatingai platų ratą pradedant nuo piršto lenkimo iki pat darba su galvos smegenų sritimis. Visos emocinės sritys pasižymi galvos pagrindiniuose pusrutuliuose. Kiekvienas emocijų pulsavimas pirmiausia persiteikia nuo galvos srities ir tik po toį kitas kūno dalis. Tokiu būdu galime atskirti požymius, jog bendraujame naudojant emocijas.

Kaip išvengti emocijų atakų? Emocijų atakų taip pat turime labai daug, kaip ir pykčio atakų. Kad suvaldyti emocijas ir neivyktų ataka būtina atlikti atsipalaidavimo pratimus, pradedant raumenų atpalaidavimu. Kaip taip galima padaryti pvz:. Susirasti ramią vietą, kad netrukdytų aplinkiniai bei atlikti relaksaciją. Pirmiausia mėginti pasiklausyti muzikos ar paskaityti arba atlikti gilaus kvėpavimo terapiją.

Autorė Vilma Venckutė

Kas yra ribos? Kaip teisingai suformuluoti ribas?

Riba - tai galimybė padėti Sau.

(Vilma Venckutė)

Kad galėtume kalbėti apie ribas, pirmiausia turime suprasti, kas jos yra. Taigi ribos yra ne tik poreikių patenkinimo dalis, kad išvengti netikslumų priimant sprendimus, bet ir padeda susidaryti išvadas. Išvadas, kurios padėtų suvaldyti situaciją. Taip pat ribos reikalingos, kad asmeniniame gyvenime, darbe galėtume palaikyti kokybiškus santykius su žmonėmis. Nesvarbu ar tai kaimynas, kolega ar klientas. O teisingas ribų suformulavimas nesukuria neigiamų reakcijų.

Jau buvo kalbėta apie laiko ribas, kurios papildo ribomis santykiuose. Taigi, kad išlaikyti gerus santykius taikant turimas ribas, būtina jas teisingai suformuluoti. O tiksliau, reikia išmokti teisingai pasakyti: “Ne”. Sakysite sau ir vėl, kad tai nėra įmanoma. Taip sakydami sau, tiesiog meluosite patys sau. Kiekvienas suprantame ir suvokiame skirtingai, tad būtina ir tai yra labai svarbu: parinkti tinkamus žodžius bei formuluotę. Teisingai sukonstruotas pasakymas kažko atsisakant, nesukuria atvirkštinės reakcijos. Atvirštinės reakcijos, kuri galėtų išaukti nepageidautinas emocijas. Emocijos labai svarbu, tačiau būtina taip pat tinkamai ir tinkamu laiku perduoti, kad kitas asmuo nepasijaustų nesmagiai, nejaukiai.

Kaip ištikrųjų reikėtų perteikti pasakymą “Ne”? Pirmiausia reikėtų atkreipti dėmesį į tuo metu turima situaciją. Kokio atsakymo esama stuacija pageidauja sulaukti. Svarbiausia apmąstyti ir nepaskubomis pateikti atsakymą, kad žmogus, kuris jo laukia - suprastų ir nesureaguotų perkeltine prasme ir savyje nesusidarytų neigiamos minties apie jus pačius.

Taigi, galime pasirinkti betkokią situaciją, kad suvoktume, kas ištiesų yra tos ribos apie kurias kalbame. O kalbame apie santykių ribas, kurios yra pagrįstos laiku. Dažniausiai su laiku pagrįstos ribos sukuria nepageidaujamas reakcijas. Todėl atsiranda galimybė susidaryti nesutarimui ar kitokiai emocijai. Reikėtų apgalvoti, kuriose vietose reikalingos ribos, kad galėtumėte jas nusistatyti. Jeigu teisingai išmokstame kontroliuoti laiką, yra išmokstama ir teisingai nusistatyti ribas, kurios padeda palaikyti geros savijautos pusiausvyrą bei sumažėja tikimybė atsirasti perdegimui. Būtent prie perdegimo priveda - ribų neturėjimas. Taigi, su nusistatytų ribų pagalba, galime padėti ne tik savo, bet ir kito asmens savijautos gerinimui.

Kaip, kokias ribas galėtumėte nusistatyti sau? Pirmiausia reikėtų atsisakyti to, kas blaško, tai yra mažinti dėmesio blaškymą (ribojant žinutes ar skambučius); nutraukti pokalbį, kuris blaško; esant būtinybei nusnūsti pertraukos metu (tokiu būdu susigrąžinsite susitelkimą). Tiesiog apgalvoti strategiją, kuri padėtų išvengti nereikalingų atvejų (pvz. namuose atlikti papildomus darbus, parsinešant juos koreaguoti ar darbo pašto dėžutės tikrinimas namuose ir pan.); nusistatyti patogų laiką pietų pertraukai ar trumpoms pertraukėlėms. Laiko koreagavimas taip pat prisideda prie savijautos gerinimo bei galimybės sumažinti perdegimą. Tad leiskite sau darbe nusibrėžti ribas. Tai, kad esate darbe, dar nereiškia, kad negalite nusistatyti ribų. Taip pat nebijokite darbe išsakyti savo poreikių. Poreikiai taip pat labai svarbūs ir darbe, kaip ir asmeniniame gyvenime. Žinant kolegų poreikius - lengvesnis bendravimas tarpusavyje. Tokiu atveju, sukuriama didesnė pasitikėjimo disciplina kolegomis bei pačiu savimi.

Galime teigti, kad ribose slypi labai daug. O į tą daug, telpa visa visata, kurioje ir sukamės. Visatos laiko kontroliavimas, tai jau mūsų pasiekimas. Pasiekimas, kuriame atrandame save, kitus ir dar daugiau. Pirmiausia, jei nebūtų mūsų, tai nebūtų ir tų, kuriuos taip mylime, gerbiame. Kad tai išlaikyti, būtina tolerancija. O tolerancija - tai taip pat santykių mokykla. Mokykla, kurioje surandame pagarbos, atgailos, supratingumo ir kitų reikiamų savybių tolerancijai. Tad ribos taip pat padeda išlaikyti toleranciją, kurios neleidžia susikurti priešingybių linijoms. Linijoms, kuriomis nubrėžiama ribos vieta, pabaiga.

Autorė Vilma Venckutė

Kaip suvaldyti stresą?

Stresas - tai vidinė būsena, kuris sukelia nepageidaujamus pojūčius. Nepageidaujami pojūčiai - tai atsiradęs raumenų įsitempimas, jaudulys, nerimas, sumažėjusi koncentacija. Taip pat stresas gali iššaukti arterinį spaudimą - padidinant jį, migreną - nuovargio pasekmės dėl įsitempusių audinių. Bet nereikia reaguoti taip drąstiškai ir galvoti, kad iš esamos padėties nėra galimybių išeiti. Taip nėra, ir niekada nebuvo. Stresas ir jo sukurti padariniai yra pašalinami. Tiesiog per juos reikia perlipti, o tiksliau perlipti per savo sukurtus įsitikinimus, jog nieko nėra neįmanoma padaryti. Tai ne ligos, o tiesiog iššūkiai, kuriuos įveikus atrandame patys save. Labiau savimi pasitikime ir lengviau atrandame reikiamus sprendimus.

Kodėl labai svarbu sekti savo organizmą bei siunčiamus organizmo signalus? Jeigu neareguosime per organizmo daviklius į siunčiamus signalus, negalėsime suvokti, kaip išeiti iš esamos padėties. Jeigu laiku pastebėsime savo savijautą, tuomet galėsite ieškoti sprendimų joms išspręsti. Kad tai išspręsti, nebūtina kreiptis į spec. specialistus - tai įmanoma sukontroliuoti pačiam. Pats žmogus turi dirbti su savimi. Dirbdamas pats žmogus su savimi, gali suprasti save, kaip elgtis atsiradusioje situacijoje. Iš to yra mokomasi. Niekas kitas nepadės pačiam žmogui, tik jis pats. Tam skirtos terapijos - nenaudojant jokių medikamentų.

Kur daugiausiai patiriame stresą? Gyvenimo mokykla plati su ilgomis istorijomis. Kiekvienas patyrėme ir patiriame bei nuėjome ir nueiname skirtingus kelius, patirtis. Kiekvienas turime skirtingus sunkumus, išgyvenimus, nuklydimus. Taip pat kiekvienas turime ir skirtingai pasirinktą laiką eiti keliu, kuriame ir pasitaiko gyvenimiški iššūkiai. Bet kartais laiko nepasirinksi, jis pasirenka Tave. Tiksliau tai ne iššūkis, o tiesiog gyvenimiška užduotis - sukant save link tobulėjimo kelio. Kodėl tobulėjimo kelio? O gi kaupiant informaciją įmanoma sau išsikeltą ir suformuluota faktą išspręsti bei sukaupti savarankiškos patirties psichologinėje srityje.

Kokios priemonės padeda sumažinti ir sukontroliuoti atsiradusį nepageidaujamą pojūtį asmeniniame gyvenime, darbe? Priemonių turime labai įvairių nuo atsipalaidavimo su šiltos arbatos puodeliu ir gardžiu pyragėliu iki muzikos klausymo ar piešimo terapijų. Tik reikia save motyvuoti ir eksperementuoti su savimi. Niekas negali spręsti už kiekvieną, tam yra pats žmogus. Nereikia kito žmogaus įsikišimo, kad sau paskirtumėte tinkamą atsipalaidavimo terapiją. Kad būtų lengviau suvokti į kurią pusę eiti, pakanka pamėginti viską išdėlioti lape. Mintys išdėliotos lape leis suprasti save, pajausti labiau, kaip veikia rašymas. Rašymas - tai taip pat viena iš terapijos būdų išreiškiant save ar sukuriant sau ateities idealą. Idealą, kuris padėtų dėlioti tolimesnes mintis dėl atsipalaidavimo, nusiraminimo metodų. Susidėlioję tolimesnius metodus ateičiai, liks tik juos patobulinti. Nesprauskite savęs į rėmus. Mąstykite plačiu kampu tiek, kiek mintys leidžia.

Streso atsiradimas susikuria dėl paskubomis atliekamų užduočių, žinant, kad tai laiko sankaupos esmė. Spaudimas dėl dažno laiko laikymosi, taip pat sukuria streso požymius. Laiką, kaip ir asmeniniame gyvenime, taip ir darbe turi sau kontroliuoti pats žmogus. Turi būti laisvas pasirinkimas. Kad žmogus orientuotųsi laike, tam nustatytos darbo valandos, o asmeniniame gyvenime likusi laiko trukmė. Žinoma nereikėtų maišyti sferų. Taip, kiekviena sfera skiriasi, bet dėl skubinimo nukenčia visos saugumo garantijos, žinoma ir kokybė.

Kad nekiltų nesusipratimų - reikia vengti skubinimo. O skubinimas sukuria spaudimą, tai yra psichologinį spaudimą. Kad nekiltų stresinės situacijos - nusistatykite ribas. Viena iš ribų nusistatymo esmė - tai nustoti viską atlikti paskubomis. Tiesiog orientuokitės laike. O mokėjimas save sutalpinti į laiką, tai streso sumažinimo priežastis. Sakysite, kad neįmanoma. Praktika rodo visai ką kita. Lieka dirbti su savimi. Tiesiog nusistatyti laiko prizmę, kad suprasti, kur reikia pasitempti. Išmatuokite save laike, tuomet suprasite kur susidaro galimybė tobulėti.

Autorė Vilma Venckutė

Kas gali pakeisti požiūrį?

Turime skirtingų dienų pagal nuotaiką, mintis, ryto naujienas. Kaip jos nesusigadinti? Kaip motyvuotai keliauti į darbą arba išlikti visą dieną su šypsena? Nesusigadinsime, jeigu niūres mintis nuvysime į šalį. Kaip tai padaryti? Perskaitykite įdomią mintį paremta ne kasdieniu klausimu. Ne apie netektis, pinigus ar horoskopus. O jeigu tai ir apie horoskopus - nenuteikite savęs pesimistinėms mintims, kad diena bus bloga. Nebūna blogų dienų. Tiesiog tos dienos kitokios, kad turėtume ką prisiminti sustabdant akimirką. O geriausia skaitykite iš minčių knygos ar išsirinkite įdomias mintis iš tekstų, kuriomis galėtumėte pasidalinti su žmonėmis. Ar tai palikti, kaip įamžinta momentą atminčiai.

Pasidairykite ir sudėliokite mintis pasikeitimams. Pasikeitimams namų aplinkoje keičiant spalvas interjere ar pakeičiant daiktų vietą - perstumiant į kitą vietą... Domėkitės istorijomis, kurias galėtumėte papasakoti patys savame rate ir už rato ribų.

Geriausia pradėti nuo ten, kur pirmiausia mintys nuveda, bet ilgai su jomis neužsibūti. Esant būtinybei paimkite rašiklį į rankas ir išliekite tai ant popieriaus lapo. Tai taip pat vienas iš nusiraminimo etapų bei tuo pačiu savirializacija.

Nebijokite rizikuoti, eksperimentuoti. Suraskite hobį, kuris padėtų save išlaisvinti iš gniaužtų, kuriuose jaučiatės nelaisvi. Svarbu nebijoti tuo imtis čia ir dabar. Nedelskite jei kilo mintis kažką įgyvendinti. Gyvenimas tik vienas, tad jį ir gyvenkime. Gyvenkime šia diena, nes kas bus rytoj nežinia. Tačiau atsargumo planą reikia susidaryti iš anksto bei juo naudotis.

Sakysite: “nėra tam laiko”, labai dažnai šį pasakymą girdžiu. Bet šioje vietoje sakydami klystate. Jo turime pakankamai daug, tik turime tikslingai planuoti. Laiko planavimas - tai vienas iš pirmųjų punktų link geros savijautos. Planuojant būtina atkreipti dėmesį į organizmo siunčiamus signalus. Nebijoti apie tai kalbėti ir ieškoti sprendimų. Sprendimų, kurie padarytų laisvesnį kūno judėjimą, sumažintų nerimą, stresą.

Taigi planavimas yra susijęs su ribų nusistatymu tiek asmeniniame gyvenime, tiek darbo metu. Kad asmeninis gyvenimas ir darbas netaptų rutina ar toksiškas požiūris į jį. Neklijuokite etikečių asmeniui, jog kažko nesugeba ir pan. Keiskite požiūrį. Kodėl taip teigiu, o gi tam, kad nesusidarytų demotyvavimas. Demotyvacija turiu omenyje ne juodas jumoras, o galimybė susidaryti priešingybei. Tikimybė atsirasti atsiskyrimo atvejui, kas dažnai vyrauja aplinkoje, visuomenės rate ar darbo aplinkoje. Į tai nereikėtų žiūrėti skeptiškai, o tiesiog padaryti kažką naudingo. Tokiu būdu yra sukuriamas saugumo ir pasitikėjimo jausmas visomis kryptimis.

Kas galėtų padėti tobulėti tinkamai suformuojant požiūrį į skirtingus dalykus? Vienas iš esminių vertybių būtų savišvieta skaitant būtinumui reikiamą informaciją, mokslinius straipsnius, naujienų sekimas bei galimybės iš susirinktos informacijos susiformuoti įnašą į proto ir raidos vystymą. Pasitikėjimo kūrimas Savimi bei sugebėjimas profesonaliai, bet neįtaigiai įsiklausyti į savo vidinį "Aš". Pirmenybę taikyti aplinkos jaukumui, kuri leistų susikaupti bei sudarytų optimalias sąlygas pabūti su Savimi. Aplinkoje vyraujantys daiktai taip pat turi reikšmės užduoties atlikimui bei suformavimui, todėl svarbu atsižvelgti į poreikį tuo metu.

Autorė Vilma Venckutė

Laiko planavimas = saviraiška. Laiko planavimas asmeniniame gyvenime ir darbinėje aplinkoje

Gyvenimo laikas susideda etapais, kurie yra svarbūs kiekviename sprendimų priėmimo laikotarpyje. Taigi, kalbant apie laiką, pamirštame pačius svarbiausius dėsnius. Dėsnius, kurie ypatingai yra svarbūs užkirsti kelią nelaimei ar priimant sprendimus, kontrolės palaikymui tiek asmeniniame gyvenime, tiek darbe. Nebūtų laiko rėžimo - nebūtų galima nustatyti laiko ribų. Laiko ribos svarbios konstruojant svarbius klausimus, faktus, išvadas - skubant į pirminę pagalbą ar privačiame gyvenime, darbe.

Laiko tėkmė - tai milisekundės, sekundės, minutės, valandos, paros, dienos, savaitės, mėnesiai, metai. Pačios pirmosios milisekundės svarbios, kuo greičiau nustatyti koordinates. O koordinatės tai taip pat laiko dalis. Tai vietos suradimo ir nustatymo laiko dalis. Koordinatės asmeniniame gyvenime ir darbe svarbios, kad suvoktume kurioje visatos dalyje esame. Tai orientacija į svarbius priimamus sprendimus, kad būtų galima atlikti sau išsikeltus tikslus. Taip pat labai svarbios ir kitos laiko dalys, kaip transformacija. Transformacija - konstruktyviai sudaro planą veikti, ieškoti, padėti, kurti, realizuoti save.

Gyvenimo mokykla - tai jau visa laiko planavimo formulė. Formulė, kuri suteikia galimybę save ugdyti ne tik augant, studijuojant, bet ir saviraiškos būdu. O saviraiškos būdą jau taikome nuo pat pirmųjų gyvenimo dienų, tik skirtingomis kalbomis. Saviraiška - tai ne tik kasdienė veikla, bet ir dar daugiau. Ją matome kiekviename žingsnyje. Tačiau yra vietų, kur negalima tai pilnai realizuoti. O to trūksta darbo vietose.

Pilnas saviraiškos realizavimas patampa tada, kai žmogus pasijunta laisvas, mažiau priklausomas nuo kitų. Įgyvendinant idėjas sukuria perspektyvą. Perspektyvą prisidedant prie kuriamo produkto, jo pateikimo, realizuojant planus ar su galimybe išspręsti susidariusią sudėtingą situaciją. O į tai įtraukiant daugiau žmonių būtų puiki motyvacinė sistema. Naudojant saviraišką, kaip motyvacinę sistemą būtų praktiškiau nei siūlyti piniginę premiją. Visada turi būti pradininkas, kuris pradėtų realizuoti mintis, jomis dalinantis bei sukurti aplinkos atmosferą panaudojant papildomas idėjas. Papildomos idėjos - tai kokybiškesnis poreikių išpildymas visuomeniniame  gyvenime - kolektyviniame gyvenime.

Apibendrinant, galima teikti, kad saviraiška ir laiko planavimas yra sąsaja, kaip konstrukcija etapų eigos ir funkcijų atlikimo visuma. Saviraiškos pagalba laikas lengviau planuojamas. Žmogus sugebantis pats sau koordinuoti laiką, turi didesnę galimybę atlikti daugiau svarbių funkcijų. Galiu teikti drąsiai, kad laikas, kuris matuojamas nuo suformavimo iki pateikimo, leidžia kokybiškai atlikti pavesta užduotį. Tokiu pat principu taikytina ir asmeniniame gyvenime tik kitokia prizme. Reikia pažiūrėti iš skirtingų pusių, kad suprasti tikrąją formą. O sau sukurtos formos mums ir padeda save tobulinti bei tobulėti su galimybe pasiekti daugiau negu reikia.

Geras patarimas: “10 kartų pamatuokite, o 9 kartą pjaukite arba imkite”, bet ar tai tiesa. Manau tikras faktas, nes laikas yra sunkiai pamatuojamas. Laiko zonoje atsiranda įvairių kliūčių, vingių, tačiau šitoje vietoje nereikia pasimesti. Turėkite tik vieną mintį omenyje: “Kad nėra nieko, kas neįveikiama”. Viskas yra įveikiama, tik per greitai nuleidžiame kartais rankas. Ar kyla mintis, kad nesugebėsite? Tikrai sugebėsite išeiti iš padieties, jeigu save realizuosite dar nebūtoje situacijoje. Tai galimybė pasinaudoti saviraiškos pagalbą, kad išeiti iš susidariusios situacijos. Realizavimas idėjų - įmanomas ir galimas. Tik nedvejokite savo jėgomis. Tai įmanoma įgyvendinti, tik reikia nesustoti tai daryti. Visą reikiama informaciją susidėliokite raštu ar kitokiu Jums patogiu būdu. Išskirkite punktus, kad būtų lengviau rasti galutinį atsakymą.

Autorė Vilma Venckutė

Kas yra demotyvacija? Kada esame demotyvuojami?

Kaip suprasti, kas yra demotyvacija? Demotyvacija tai priešingybė motyvacijai. Kaip tai suprasti? O suprasti galima labai paprastai. Tiesiog reikia išmokti atskirti ir pajausti bei mokėti sau išreikšti mintimis, kodėl sukyla nesmagios emocijos. Nesmagios emocijos šeip sau nesusikuria ir neatsiranda, o jas sukuria jutiminiu būdu pajaustas neigiamas poveikis - jausmas: nejaukumas, greitas neigiamų minčių susikūrimas ir pan.

Taigi, demotyvatorius turėtų pats suvokti ir suprasti, ar nedaro neigiamos įtakos asmeniui su kuriuo bendrauja. Demotyvavimą - galima priskirti, kaip nuolatiniam kritikavimui. O nuolatinė kritika ir sukuria požymius būti veikiamiems demotyvuotai, kad prarasti motyvacines savybes. Demotyvavimas - tai ne jumoras, kuriuo yra juokaujama. O atvirkštinis variantas, kuris pakerta sparnus kilti aukštyn. Tai nuolatinis atkartojimas tų pačių neigiamų požiūrių, bet ne priemonių pateikimas, kaip būtų galima kokybiškiau atlikti ar suformuoti, išspręsti situaciją. Ar priimti pasiūlytus pasiūlymus ateičiai, kad sumažinti pasikartojančių situacijų. Bet tai nereiškia, kad reikia sukurti sąlygas, jog žmogus jaustųsi demotyvuotai.

Kodėl labai svarbu nenuklysti klyskeliais ir nesusimaišyti - tarp demotyvavimo ir motyvavimo? Jeigu norime, kad žmogus eitu kartu tuo pačiu keliu - teisingu keliu, mokinkime skatinti ir motyvuoti vieni kitus - nesudarant kritinių barjerų. Kodėl taip svarbu atkreipti dėmesį ar nesukuriami kritiniai barjerai? O gi todėl, kad nesusidarytų konfliktinė situacija. Būtent dėl konfliktinių situacijų žmogus dažniausiai pasimeta ir gali netinkamai suformuluoti atsakymą. Kad išvengti demotyvuotų konfliktinių situacijų, būtina reaguoti ramiu požiūriu bei rodyti supratingumą iš abiejų pozicijų. Būtinybė yra tolerantiškai išklausyti ir kartu spręsti turima situaciją.

Kaip tinkamai mokėti nusistatyti demotyvavimo būseną ar gaunama žodinę schemą, kurios būdu sukeliama įtampa ar kitokia organizmo juntama reakcija. Situacija galėtų būti, nepasitenkinimas darbe ar asmeniniame gyvenime susidariusioms situacijoms dėl tam tikrų priežasčių. Kaip neleisti savęs pačiam demotyvuoti dėl nepatenkinamos situacijos, kuri sukelia galimybę iššaukti konfliktą. Būtina apsvarstyti kiekvieną detalę, neskubant bei apgalvojant smulkmenas, kad nesukeltų vidinės sumaišties. Vidinė sumaištis - tai priežastis dėl kurių asmuo dažniausiai čiumpa kraštutines priemones. Kraštutines priemones, kurios dažnai atneša sunkias pasekmes ne tik asmeniui, kuris jų imasi, bet ir aplinkiniams.

Kraštutinės priemonės - tai savęs žalojimo priemonės iš vidaus ir pan. Kad taip nenutiktų, būtina save analizuoti, stebėti, sekti. Daugelis manau sakysite, kad tai nėra įmanoma, negalite tam skirti laiko. Bet ir vėl klystate, taip galvojant. Pirmiausia pakenksite sau, o antrą - pavėluotai galite sureaguoti. Kuo greičiau reaguosite ir apsvarstysite, ką būtina koreaguoti ar keisti savyje, tuo bus lengviau suformuluoti galutinius duomenis. Galutinis savęs įsivertinimas susidėliojant interesus leis paprasčiau surasti spragas ir jas pašalinti. Tik darbas su savimi padės, kaip ir stresinėse situacijose gerinti koordinaciją, požymių atpažinimą, jų sprendimą. Tad, neleiskite sau sukaupti per daug minčių vienu metu, kad nebūtų sudėtinga jų analizuoti. Viską atlikite tuo pačiu laiku, kai dar informacija lengvai atgaminama. Susidėliokite galimybes, kaip būtų galima išspręsti pačiam, nepakenkiant kitiems. Pakartosiu, būtina dirbti pačiam su savimi, kad lengviau galėtumėte sau padėti betkokioje situacijoje. Tikrai nereikia griebtis vaistinių preparatų, kad numalšinti “gaisrą”. Tiesiog keliaukite keliu, kuris suteiks galimybę labiau save pažinti.

Kaip gali, šalia esantis žmogus pastebėti kitą žmogų, kad yra demotyvuotai paveiktas? Tai nėra labai lengva, ar per daug sudėtinga. Kad tai būtų galima pastebėti, reikėtų išmanyti kūno kalbą. O kūno kalba - atveria galimybes suprasti. Taigi, kūno kalbą sudaro: intonacijos parinkimas, mimikos, kūno padėtis. Paanalizuokime save, tuomet pradėsime suprasti, kas tai yra kūno kalba. Kūno kalba - tai vizitinė kortelė, atrasti naujų potepių ne tik dėl savęs, bet ir kitų gerąją prasme.

Autorė Vilma Venckutė

Kaip neprarasti motyvacijos arba Kaip motyvuoti Save?

Šypsokimės, mylėkime, tikėkime ir ateis momentas, kuris parodys kryptį. Tikros krypties rodyklę, kuri leis tikėti. Tikėti tikru laukimu bei efektyvumu. O efektyvumas ir yra tikrojo rezultato išvada. Išvada viso to, kuo tikime ar tikėjome. Ir viso, kuo buvo galima tikėtis. Bendravimas, bendradarbiavimas - tai krypčių paieška, kas reikalinga norint gauti tikrą rezultatą. Lauktas rezultatas - tai jau įvertinimas už įdėtas pastangas. Bet, tačiau - tai nereiškia, kad nuleisti rankas, mesti viską į šalį. Tai tik didesnis mostas atrasti reikalingus faktus bei juos tobulinti toliau ir jų siekti.

DIENOS FORMULĖ. Kaip ir dienos pradžia, taip ir pabaiga palieka motyvuojančias detalias kitoms dienoms. Kad sektųsi diena, būtina smegenis geromis mintimis maitinti iš vakaro. Tiesiog atitolkite nuo nesvarbių dalykų. Nesakykite sau, kad viskas svarbu. Taip tikrai nėra, jeigu išmoksime nuosekliai dėlioti mintis. Kuo anksčiau pradedama, tuo lengviau atsirinkti tikrąjį faktą. Faktą - ties kuriuo reikia dirbti. Dirbti taip, kad gautume dar geresnę perspektyvą tobulėti ir augti.

Augti galime visose srityse po truputį. Bet būtina išlaikyti pagrindinį tikslą, eiti link jo. O žinant tikslą ką norime pasiekti, tikrai įmanoma. Mokinkimės motyvuoti patys save. Būtent save. Niekas kitas motyvacijos nepadidins, kaip pats žmogus. Taip, tikrai tiesa. Motyvuota diena bus tuomet, jeigu neapkrausime savęs su bereikšmėmis mintimis. Mintimis, kurios trukdo veikti ir tobulėti. O tobulėjimui ribų nėra. Ribos yra tik tam, kad eitume teisinga kryptimi.

Kaip jau buvo kalbėta apie kryptį eiti link tikslo. Pabrėžiu ir vėl. Jog ji yra teisinga tuomet, kai sugebame save sulaikyti nuo nereikalingų veiksmų. Veiksmų, kurie gali išaukti nerimastingumą ir dvejonę. Šios dvi sąvokos sukelia dvejoti savimi. Bet tiek to, palikime jas ir eikime tolyn. Tolyn ten, kur mums gera būti. Būti su savimi toje vietoje, kur turime būti. O būti reiškia padėti sau: palaikyti save morališkai, kelti savo ištvermę, išvalyti protą atsakingais žingsniais. Žingsniais, kurie padeda save pataisyti ir išgelbėti nuo neadekvačių normų, nuostatų.

Taigi... ruoškime save iš vakaro. O atliktas šis žingsnis ir yra geros dienos pradžia. Tačiau nepamirškime pamaitinti proto ir sveikais pusryčiais. Pusryčiai būtinybė, kad būtume žvalesni, veiklesni, mąstantys bei mokykimės vengti kritikos. Kritika mus smaugia it “smauglys”. Nutolome nuo natūralaus bendravimo, kurį atima technologijos. Bet tam ir esame, kad išmoktume juos suderinti. Ieškokime bendrystės įvairiais būdais, nors ir gražiu palinkėjimu.

Autorė Vilma Venckutė

Streso suvaldymas

Šios neigiamos reakcijos suvaldymas galimas panaudojant antistresines nefarmacines priemones. 

Kokios priemonės galėtų būti? 

Galimų priemonių sąrašas: mankšta pirštams, masažiniai judesiai veido srityje, meditacija klausantis raminančios muzikos, teksto rašymas, vaizdinių kūrimas ne tik ant popieriaus lapo, bet ir vaizdo sukūrimas mintyse, tikslingas poilsis, aromaterapija ir kt.

Svarbu reguliariai stebėti Savo savijautą bei nepatingėti permąstyti dienos įvykius, įsivertinti vietas, kuriose vertėtų padirbėti įpinant papildomus klausimus, atsakymus, tikslingas išvados atradimas 💝