Kas yra demotyvacija? Kada esame demotyvuojami?
Kaip suprasti, kas yra demotyvacija? Demotyvacija tai priešingybė motyvacijai. Kaip tai suprasti? O suprasti galima labai paprastai. Tiesiog reikia išmokti atskirti ir pajausti bei mokėti sau išreikšti mintimis, kodėl sukyla nesmagios emocijos. Nesmagios emocijos šeip sau nesusikuria ir neatsiranda, o jas sukuria jutiminiu būdu pajaustas neigiamas poveikis - jausmas: nejaukumas, greitas neigiamų minčių susikūrimas ir pan.
Taigi, demotyvatorius turėtų pats suvokti ir suprasti, ar nedaro neigiamos įtakos asmeniui su kuriuo bendrauja. Demotyvavimą - galima priskirti, kaip nuolatiniam kritikavimui. O nuolatinė kritika ir sukuria požymius būti veikiamiems demotyvuotai, kad prarasti motyvacines savybes. Demotyvavimas - tai ne jumoras, kuriuo yra juokaujama. O atvirkštinis variantas, kuris pakerta sparnus kilti aukštyn. Tai nuolatinis atkartojimas tų pačių neigiamų požiūrių, bet ne priemonių pateikimas, kaip būtų galima kokybiškiau atlikti ar suformuoti, išspręsti situaciją. Ar priimti pasiūlytus pasiūlymus ateičiai, kad sumažinti pasikartojančių situacijų. Bet tai nereiškia, kad reikia sukurti sąlygas, jog žmogus jaustųsi demotyvuotai.
Kodėl labai svarbu nenuklysti klyskeliais ir nesusimaišyti - tarp demotyvavimo ir motyvavimo? Jeigu norime, kad žmogus eitu kartu tuo pačiu keliu - teisingu keliu, mokinkime skatinti ir motyvuoti vieni kitus - nesudarant kritinių barjerų. Kodėl taip svarbu atkreipti dėmesį ar nesukuriami kritiniai barjerai? O gi todėl, kad nesusidarytų konfliktinė situacija. Būtent dėl konfliktinių situacijų žmogus dažniausiai pasimeta ir gali netinkamai suformuluoti atsakymą. Kad išvengti demotyvuotų konfliktinių situacijų, būtina reaguoti ramiu požiūriu bei rodyti supratingumą iš abiejų pozicijų. Būtinybė yra tolerantiškai išklausyti ir kartu spręsti turima situaciją.
Kaip tinkamai mokėti nusistatyti demotyvavimo būseną ar gaunama žodinę schemą, kurios būdu sukeliama įtampa ar kitokia organizmo juntama reakcija. Situacija galėtų būti, nepasitenkinimas darbe ar asmeniniame gyvenime susidariusioms situacijoms dėl tam tikrų priežasčių. Kaip neleisti savęs pačiam demotyvuoti dėl nepatenkinamos situacijos, kuri sukelia galimybę iššaukti konfliktą. Būtina apsvarstyti kiekvieną detalę, neskubant bei apgalvojant smulkmenas, kad nesukeltų vidinės sumaišties. Vidinė sumaištis - tai priežastis dėl kurių asmuo dažniausiai čiumpa kraštutines priemones. Kraštutines priemones, kurios dažnai atneša sunkias pasekmes ne tik asmeniui, kuris jų imasi, bet ir aplinkiniams.
Kraštutinės priemonės - tai savęs žalojimo priemonės iš vidaus ir pan. Kad taip nenutiktų, būtina save analizuoti, stebėti, sekti. Daugelis manau sakysite, kad tai nėra įmanoma, negalite tam skirti laiko. Bet ir vėl klystate, taip galvojant. Pirmiausia pakenksite sau, o antrą - pavėluotai galite sureaguoti. Kuo greičiau reaguosite ir apsvarstysite, ką būtina koreaguoti ar keisti savyje, tuo bus lengviau suformuluoti galutinius duomenis. Galutinis savęs įsivertinimas susidėliojant interesus leis paprasčiau surasti spragas ir jas pašalinti. Tik darbas su savimi padės, kaip ir stresinėse situacijose gerinti koordinaciją, požymių atpažinimą, jų sprendimą. Tad, neleiskite sau sukaupti per daug minčių vienu metu, kad nebūtų sudėtinga jų analizuoti. Viską atlikite tuo pačiu laiku, kai dar informacija lengvai atgaminama. Susidėliokite galimybes, kaip būtų galima išspręsti pačiam, nepakenkiant kitiems. Pakartosiu, būtina dirbti pačiam su savimi, kad lengviau galėtumėte sau padėti betkokioje situacijoje. Tikrai nereikia griebtis vaistinių preparatų, kad numalšinti “gaisrą”. Tiesiog keliaukite keliu, kuris suteiks galimybę labiau save pažinti.
Kaip gali, šalia esantis žmogus pastebėti kitą žmogų, kad yra demotyvuotai paveiktas? Tai nėra labai lengva, ar per daug sudėtinga. Kad tai būtų galima pastebėti, reikėtų išmanyti kūno kalbą. O kūno kalba - atveria galimybes suprasti. Taigi, kūno kalbą sudaro: intonacijos parinkimas, mimikos, kūno padėtis. Paanalizuokime save, tuomet pradėsime suprasti, kas tai yra kūno kalba. Kūno kalba - tai vizitinė kortelė, atrasti naujų potepių ne tik dėl savęs, bet ir kitų gerąją prasme.
Autorė Vilma Venckutė