Kaip suvaldyti stresą?

Stresas - tai vidinė būsena, kuris sukelia nepageidaujamus pojūčius. Nepageidaujami pojūčiai - tai atsiradęs raumenų įsitempimas, jaudulys, nerimas, sumažėjusi koncentacija. Taip pat stresas gali iššaukti arterinį spaudimą - padidinant jį, migreną - nuovargio pasekmės dėl įsitempusių audinių. Bet nereikia reaguoti taip drąstiškai ir galvoti, kad iš esamos padėties nėra galimybių išeiti. Taip nėra, ir niekada nebuvo. Stresas ir jo sukurti padariniai yra pašalinami. Tiesiog per juos reikia perlipti, o tiksliau perlipti per savo sukurtus įsitikinimus, jog nieko nėra neįmanoma padaryti. Tai ne ligos, o tiesiog iššūkiai, kuriuos įveikus atrandame patys save. Labiau savimi pasitikime ir lengviau atrandame reikiamus sprendimus.

Kodėl labai svarbu sekti savo organizmą bei siunčiamus organizmo signalus? Jeigu neareguosime per organizmo daviklius į siunčiamus signalus, negalėsime suvokti, kaip išeiti iš esamos padėties. Jeigu laiku pastebėsime savo savijautą, tuomet galėsite ieškoti sprendimų joms išspręsti. Kad tai išspręsti, nebūtina kreiptis į spec. specialistus - tai įmanoma sukontroliuoti pačiam. Pats žmogus turi dirbti su savimi. Dirbdamas pats žmogus su savimi, gali suprasti save, kaip elgtis atsiradusioje situacijoje. Iš to yra mokomasi. Niekas kitas nepadės pačiam žmogui, tik jis pats. Tam skirtos terapijos - nenaudojant jokių medikamentų.

Kur daugiausiai patiriame stresą? Gyvenimo mokykla plati su ilgomis istorijomis. Kiekvienas patyrėme ir patiriame bei nuėjome ir nueiname skirtingus kelius, patirtis. Kiekvienas turime skirtingus sunkumus, išgyvenimus, nuklydimus. Taip pat kiekvienas turime ir skirtingai pasirinktą laiką eiti keliu, kuriame ir pasitaiko gyvenimiški iššūkiai. Bet kartais laiko nepasirinksi, jis pasirenka Tave. Tiksliau tai ne iššūkis, o tiesiog gyvenimiška užduotis - sukant save link tobulėjimo kelio. Kodėl tobulėjimo kelio? O gi kaupiant informaciją įmanoma sau išsikeltą ir suformuluota faktą išspręsti bei sukaupti savarankiškos patirties psichologinėje srityje.

Kokios priemonės padeda sumažinti ir sukontroliuoti atsiradusį nepageidaujamą pojūtį asmeniniame gyvenime, darbe? Priemonių turime labai įvairių nuo atsipalaidavimo su šiltos arbatos puodeliu ir gardžiu pyragėliu iki muzikos klausymo ar piešimo terapijų. Tik reikia save motyvuoti ir eksperementuoti su savimi. Niekas negali spręsti už kiekvieną, tam yra pats žmogus. Nereikia kito žmogaus įsikišimo, kad sau paskirtumėte tinkamą atsipalaidavimo terapiją. Kad būtų lengviau suvokti į kurią pusę eiti, pakanka pamėginti viską išdėlioti lape. Mintys išdėliotos lape leis suprasti save, pajausti labiau, kaip veikia rašymas. Rašymas - tai taip pat viena iš terapijos būdų išreiškiant save ar sukuriant sau ateities idealą. Idealą, kuris padėtų dėlioti tolimesnes mintis dėl atsipalaidavimo, nusiraminimo metodų. Susidėlioję tolimesnius metodus ateičiai, liks tik juos patobulinti. Nesprauskite savęs į rėmus. Mąstykite plačiu kampu tiek, kiek mintys leidžia.

Streso atsiradimas susikuria dėl paskubomis atliekamų užduočių, žinant, kad tai laiko sankaupos esmė. Spaudimas dėl dažno laiko laikymosi, taip pat sukuria streso požymius. Laiką, kaip ir asmeniniame gyvenime, taip ir darbe turi sau kontroliuoti pats žmogus. Turi būti laisvas pasirinkimas. Kad žmogus orientuotųsi laike, tam nustatytos darbo valandos, o asmeniniame gyvenime likusi laiko trukmė. Žinoma nereikėtų maišyti sferų. Taip, kiekviena sfera skiriasi, bet dėl skubinimo nukenčia visos saugumo garantijos, žinoma ir kokybė.

Kad nekiltų nesusipratimų - reikia vengti skubinimo. O skubinimas sukuria spaudimą, tai yra psichologinį spaudimą. Kad nekiltų stresinės situacijos - nusistatykite ribas. Viena iš ribų nusistatymo esmė - tai nustoti viską atlikti paskubomis. Tiesiog orientuokitės laike. O mokėjimas save sutalpinti į laiką, tai streso sumažinimo priežastis. Sakysite, kad neįmanoma. Praktika rodo visai ką kita. Lieka dirbti su savimi. Tiesiog nusistatyti laiko prizmę, kad suprasti, kur reikia pasitempti. Išmatuokite save laike, tuomet suprasite kur susidaro galimybė tobulėti.

Autorė Vilma Venckutė