Eilėraščio prasmė nėra vienas konkretus atsakymas, kurį galima rasti kaip lygties sprendinį. Tai greičiau patirtis, jausmas ir dialogas tarp to, ką autorius užrašė, ir to, ką tu, skaitytojas, atsineši su savimi.
VILMA VENCKUTĖ
EILĖRAŠČIŲ AUTORĖ
Kiekvienas sakinys supintas vakarais - atvėrė kelius į asmeninį vidų, kuriame leido labiau pažinti Save.
Prisilietimas -
Tai jausmas, kuriuo galime pajausti šalia esantį žmogų, gyvūną, daiktą ar kitokį širdžiai šiltą jausmą.
Kai kelią pina tyros mintys
Sustoki ten ir prisiminki, kiek smagių akimirkų regėta.
Mylėki gamtą taip, kaip drugelis pievą.
TAI MANO GIMTINĖ SU SKAUDŽIA, GARBINGA PRAEITIMI IR SVARBIU EKONOMINIU CENTRU, KURIOJE ĮMINTOS TVIRTOS PĖDOS Į ATEITĮ.
RAMYBĖ DITUVOJE
Kur skuba Minijos ir Ditava upelio vingiai, žalios lajos purėtos viršūnės, ten susitinka Pagarbos ir Taurumo žvilgsniai SKIRTI SAVIEMS JAUSMAMS ATVERTI.
KAI KELIAS VEDĖ IŠ NAMŲ Į ŠIOS MOKYKLOS KIEMĄ IR KLASES, PRISIMENU GROŽIO ĮVAIROVĘ (NUO SAVARANKIŠKŲ KELIONIŲ Į MOKYKLĄ IKI PASKUTINIOS DIENOS, KOL NUAIDĖJO MELODINGASIS SKAMBUTIS).
KAI SUSITINKA IR SUSIJUNGIA SKIRTINGOS STYGOS GAMTOJE, TUOMET PAJUNTI PILNATVĘ.
TOLUMOS AIDAS
PASITIKI TOLUMOJE AIDĄ TAIP, KAIP FORTEPIJONO MUZIKĄ.
Čia aš gimiau ir augau
supama ir mylima gamtos.
Supuojant dituvos krantus minijos upei, pajunti, kad ji gyvena, žydi ir auga turėdama savus išteklius.