Mielas Skaitytojau,

Kiekvienas nueitas kelias ir kelyje sutiktas posūkis mus leidžia suprasti, atrasti, nusistatyti reikalingus planus, tikslus bei pasitikėti savimi ir šalia esančiais. Nesvarbu kokiu keliu žengiame, mes galime patirti įvairių pojūčių, sutikti neturėtų nuotykių, užduočių, tad statant kiekvieno kelio pamatą, susikuriame sau tokią aplinką, kuri mums suteikia balansavimo jausmą.

Augdami, renkamės žinias, jas skirstome į sistemas, tačiau dar negalime suprasti ir suvokti, kad tai psichologinio pasirengimo pamokos. Kiekvienas sutiktas iššūkis augant organizmui, mus veda į tokias vietas, kuriose turime susidurti psichologinėse pusiaukelėse bei jas išmokti įveikti. Tokiu būdu galime suprasti ir susikurti pagrindus, kurie pravers gyvenimo mokykloje.

Žingeidumas ankstyvoje augimo stadijoje leidžia susikurti mąstymo sistemoje reikalingos informacijos laikymo vietą. Kiekviena smegenų zona turi skirtingą veikimo principą, todėl labai svarbu mokėti suprasti, kaip jas reikia tobulinti bei nepažeisti svarbių zonų. Reikalingos žinios įgytos mokyklos suole pvz.: biologijos mokslai, suteikia šansą būti pasirengus psichologiškai, tyrinėjimui, pagalbos suteikimas sau ir kitam. Nagrinėjant pagrindus įsigiliname į gyvenimui praverčiančius dalykus, funkcijas, savybes, kurių pagalba galime užsitikrinti sveikesnę gyvenseną.

Konkretus informacijos srautas yra nukreipiamasis reiškinys į tam tikras lauko zonas, kuriose susiformuoja pasitikėjimo linija. Jeigu galime rinktis dalykus - tai galime kuo puikiausiai pasirinkti funkcijas, kurios bus atliktos naudojant vidinę energiją. Sujungiant tam tikrus šaltinius, galime sukurti reikiamus užduoties tikslus bei susirinkti faktus išvadų sudarymui. Užduoties atlikimas leidžia įsivertinti savo EGO bei konkrečius faktus ir vietas, kur dar turėtume tobulinti save bei auginti gyvasties lauką.

Saugant nervinę sistemą, kuri taip pat yra skirstoma į kelias šakas: periferinė, centrinė nervų sistemos, - privalome suvokti, kad tai svarbi sistema ir tai nėra paprastas daiktas su kuriuo galime žaisti. Pažeidę bent vieną nervų sistemos kanalą yra tikimybė turėti psichologinę traumą, apsunkintą mąstymą bei koordinaciją. Būtina aiškiai mąstyti, palaikyti nervinės sistemos sveikatą ir toleruoti sveiką gyvenseną. Padedant sau - galėsime žengti pirmyn bei nepasimesti sunkiame gyvenimo kelyje.

KAIP NEPRARASTI MOTYVACIJOS ARBA KAIP MOTYVUOTI SAVE?

Šypsokimės, mylėkime, tikėkime ir ateis momentas, kuris parodys kryptį. Tikros krypties rodyklę, kuri leis tikėti. Tikėti tikru laukimu bei efektyvumu. O efektyvumas ir yra tikrojo rezultato garantija. Garantija viso to, kuo tikime ar tikėjome. Ir viso, kuo buvo galima tikėtis. Bendravimas, bendradarbiavimas - tai krypčių paieška, kas reikalinga norint gauti tikrą rezultatą. Lauktas rezultatas - tai jau įvertinimas už įdėtas pastangas. Bet, tačiau - tai nereiškia, kad nuleisti rankas, mesti viską į šalį. Tai didesnis mostas atrasti reikalingus faktus bei juos tobulinti toliau ir jų siekti.

Kaip ir dienos pradžia, taip ir pabaiga palieka motyvuojančias detalias kitoms dienoms. Kad sektųsi diena, būtina smegenis geromis mintimis maitinti iš vakaro. Tiesiog atitolkite nuo nesvarbių dalykų. Nesakykite, kad viskas svarbu. Taip tikrai nėra, jeigu išmoksime nuosekliai dėlioti mintis. Kuo anksčiau pradedama, tuo lengviau galima atsirinkti tikrąjį faktą. Faktą - ties kuriuo reikia dirbti. Dirbti taip, kad gautume dar geresnę perspektyvą tobulėti ir augti.

Augti galime visose srityse po truputį, bet būtina išlaikyti pagrindinį tikslą, eiti link jo. Žinant tikslą ką norime pasiekti, tikrai įmanoma. Mokinkimės motyvuoti patys save. Būtent save. Niekas kitas motyvacijos nepadidins, kaip pats žmogus. Taip, tikrai tiesa. Motyvuota diena bus tuomet, jeigu neapkrausime savęs su bereikšmėmis mintimis. Mintimis, kurios trukdo veikti ir tobulėti. O tobulėjimui ribų nėra. Ribos yra tik tam, kad eitume teisinga kryptimi.

Kaip jau buvo kalbėta apie kryptį eiti link tikslo. Pabrėžiu ir vėl, jog ji yra teisinga tuomet, kai sugebame save sulaikyti nuo nereikalingų veiksmų. Veiksmų, kurie gali išaugti nerimastingumą ir dvejonę. Šios dvi sąvokos sukelia dvejoti savimi. Bet tiek to, palikime jas ir eikime tolyn. Tolyn ten, kur mums gera būti. Būti su savimi toje vietoje, kur turime būti. O būti reiškia padėti sau: palaikyti save morališkai, kelti savo ištvermę, išvalyti protą atsakingais žingsniais. Žingsniais, kurie padeda save pataisyti ir išgelbėti nuo neadekvačių normų, nuostatų.

Taigi, ruoškime save iš vakaro. Atliktas šis žingsnis ir yra geros dienos pradžia. Tačiau nepatingėkime pamaitinti proto ir sveikais pusryčiais. Pusryčiai būtinybė, kad būtume žvalesni, veiklesni, mąstantys bei mokykimės vengti kritikos. Kritika mus smaugia it “smauglys”. Nutolome nuo natūralaus bendravimo, kurį atima technologijos, bet tam ir esame, kad išmoktume juos suderinti. Ieškokime bendrystės įvairiais būdais, nors ir gražiu palinkėjimu.

KAS YRA DEMOTYVACIJA? KADA ESAME DEMOTYVUOJAMI?

Kaip suprasti, kas yra demotyvacija? Jau buvo šiek tiek užsiminta ankstesniame poskyriuje “Kas gali pakeisti požiūrį”, bet sugrįžkime ir dar kartą tai apibrėžkime plačiau. Buvo kalbėta, kad demotyvacija tai priešingybė motyvacijai. Kaip tai suprasti? O suprasti galima labai paprastai. Tiesiog reikia išmokti atskirti ir pajausti bei mokėti sau išreikšti mintimis, kodėl sukyla nesmagios emocijos. Nesmagios emocijos nesusikuria ir neatsiranda, o jas sukuria jutiminiu būdu pajaustas neigiamas poveikis - jausmas: nejaukumas, greitas neigiamų minčių susikūrimas ir pan.

Taigi, demotyvatorius turėtų pats suvokti ir suprasti, ar nedaro neigiamos įtakos asmeniui su kuriuo bendrauja. Demotyvavimą - galima priskirti, kaip nuolatiniam kritikavimui. O nuolatinė kritika ir sukuria požymius būti veikiamiems demotyvuotai, kad prarasti motyvacines savybes. Pasikartosiu ir čia, kad demotyvavimas - tai ne humoras, kuriuo yra juokaujama, o atvirkštinis variantas, kuris pakerta sparnus kilti aukštyn. Nuolatinis atkartojimas tų pačių neigiamų požiūrių, bet ne priemonių pateikimas, kaip būtų galima kokybiškiau atlikti ar suformuoti, išspręsti situaciją ar priimti pasiūlytus pasiūlymus ateičiai, kad sumažinti pasikartojančių situacijų. Bet tai nereiškia, kad reikia sukurti sąlygas, jog žmogus jaustųsi demotyvuotai.

Kodėl labai svarbu nenuklysti klystkeliais ir nesusimaišyti - tarp demotyvavimo ir motyvavimo? Jeigu norime, kad žmogus eitu kartu tuo pačiu keliu - teisingu keliu, mokinkime skatinti ir motyvuoti vieni kitus - nesudarant kritinių barjerų. Kodėl taip svarbu atkreipti dėmesį ar nesukuriami kritiniai barjerai? O gi todėl, kad nesusidarytų konfliktinė situacija. Būtent dėl konfliktinių situacijų, žmogus dažniausiai pasimeta ir gali netinkamai suformuluoti atsakymą. Kad išvengti demotyvuotų konfliktinių situacijų, būtina reaguoti ramiu požiūriu bei rodyti supratingumą iš abiejų pozicijų. Būtinybė yra tolerantiškai išklausyti ir kartu spręsti turimą situaciją.

Kaip tinkamai mokėti nusistatyti demotyvavimo būseną ar gaunama žodinę schemą, kurios būdų sukeliama įtampa ar kitokia organizmo juntama reakcija. Situacija galėtų būti, nepasitenkinimas darbe ar asmeniniame gyvenime susidariusioms situacijoms dėl tam tikrų priežasčių. Kaip neleisti savęs pačiam demotyvuoti dėl nepatenkinamos situacijos, kuri sukelia galimybę iššaukti konfliktą. Svarbu apsvarstyti kiekvieną detalę, neskubant bei apgalvojant smulkmenas, kad nesukeltų vidinės sumaišties. Vidinė sumaištis - tai priežastis dėl kurių asmuo dažniausiai čiumpa kraštutines priemones. Kraštutines priemones, kurios dažnai atneša sunkias pasekmes ne tik asmeniui, kuris jų imasi, bet ir aplinkiniams.

Kraštutinės priemonės - tai savęs žalojimo priemonės iš vidaus ir pan. Kad taip nenutiktų, būtina save analizuoti, stebėti, sekti. Daugelis manau sakysite, kad tai nėra įmanoma, negalite tam skirti laiko. Bet ir vėl klystate, taip galvojant. Visu pirmą pakenksite sau, o antrą - pavėluotai galite sureaguoti. Kuo greičiau reaguosite ir apsvarstysite, ką būtina koreguoti ar keisti savyje, tuo bus lengviau suformuluoti galutinius duomenis.

Galutinis savęs įsivertinimas susidėliojant interesus leis paprasčiau surasti spragas ir jas pašalinti. Tik darbas su savimi padės, kaip ir stresinėse situacijose gerinti koordinaciją, požymių atpažinimą, jų sprendimą. Tad, neleiskite sau sukaupti per daug minčių vienu metu, kad nebūtų sudėtinga jų analizuoti. Viską atlikite tuo pačiu laiku, kai dar informacija lengvai atgaminama. Susidėliokite galimybes, kaip būtų galima išspręsti pačiam, nepakenkiant kitiems. Pakartosiu, būtina dirbti pačiam su savimi, kad lengviau galėtumėte sau padėti betkokioje situacijoje. Tikrai nereikia griebtis vaistinių preparatų, kad numalšinti “gaisrą”. Tiesiog keliaukite keliu, kuris suteiks galimybę labiau save pažinti.

Kaip gali, šalia esantis žmogus pastebėti kitą žmogų, kad yra demotyvuotai paveiktas? Tai nėra labai lengva, ar per daug sudėtinga. Kad tai būtų galima pastebėti, reikėtų išmanyti kūno kalbą. O kūno kalba - atveria galimybes suprasti. Taigi, kūno kalbą sudaro: intonacijos parinkimas, mimikos, kūno padėtis. Paanalizuokime save, tuomet pradėsime suprasti, kas tai yra kūno kalba. Kūno kalba - tai vizitinė kortelė, atrasti naujų potepių ne tik dėl savęs, bet ir kitų gerąją prasme.

Demotyvacijos priešingybė motyvacijai priverčia kristi žemyn, tačiau jos išvengimas prieinamas. Kad išvengti demotyvacijos, svarbu sau suteikti galimybes išsinagrinėti situacijas bei jas aptarti ir susidėlioti žingsnius, kurie padėtų lengviau įveikti sunkųjį nešulį. Praktikavimas viena iš išeičių, kuris perduoda reikalingus įgūdžius ateičiai pasirengti iš psichologinės pusės. Jeigu įveikėme bent jau vieną nesąžiningą situaciją, lengviau bus ir tolimesniuose posūkiuose.

KAIP SUVALDYTI STRESĄ? KOKIOS PRIEMONĖS PADEDA  KONTROLIUOTI STRESĄ?

Stresas - tai vidinė būsena, kuris sukelia nepageidaujamus pojūčius. Nepageidaujami pojūčiai - tai atsiradęs raumenų įsitempimas, jaudulys, nerimas, sumažėjusi koncentracija. Taip pat stresas gali iššaukti arterinį spaudimą - padidinant jį, migreną - nuovargio pasekmės dėl įsitempusių audinių. Bet nereikia reaguoti taip drąstiškai ir galvoti, kad iš esamos padėties nėra galimybių išeiti. Taip nėra, ir niekada nebuvo. Stresas ir jo sukurti padariniai yra pašalinami. Tiesiog per juos reikia perlipti, o tiksliau perlipti per savo sukurtus įsitikinimus, jog nieko nėra neįmanoma padaryti. Tai ne ligos, o tiesiog iššūkiai, kuriuos įveikus atrandame patys save. Labiau savimi pasitikime ir lengviau atrandame reikiamus sprendimus.

Kodėl labai svarbu sekti savo organizmą bei siunčiamus organizmo signalus? Jeigu nereaguosime per organizmo daviklius į siunčiamus signalus, negalėsime suvokti, kaip išeiti iš esamos padėties. Jeigu laiku pastebėsime savo savijautą, tuomet galėsite ieškoti sprendimų joms išspręsti. Kad tai išspręsti, nebūtina kreiptis į spec. specialistus - tai įmanoma sukontroliuoti pačiam. Pats žmogus turi dirbti su savimi. Dirbdamas pats žmogus su savimi, gali suprasti save, kaip elgtis atsiradusioje situacijoje. Iš to yra mokomasi. Niekas kitas nepadės pačiam žmogui, tik jis pats. Tam skirtos terapijos - nenaudojant jokių medikamentų.

Kur daugiausiai patiriame stresą? Gyvenimo mokykla plati su ilgomis istorijomis. Kiekvienas patyrėme ir patiriame bei nuėjome ir nueiname skirtingus kelius, patirtis. Kiekvienas turime skirtingus sunkumus, išgyvenimus, nuklydimus. Taip pat kiekvienas turime ir skirtingai pasirinktą laiką eiti keliu, kuriame ir pasitaiko gyvenimiški iššūkiai. Bet kartais laiko nepasirinksi, jis pasirenka Tave. Tiksliau tai ne iššūkis, o tiesiog gyvenimiška užduotis - sukant save link tobulėjimo kelio. Kodėl tobulėjimo kelio? O gi kaupiant informaciją įmanoma sau išsikeltą ir suformuluota faktą išspręsti bei sukaupti savarankiškos patirties psichologinėje srityje.

Kokios priemonės padeda sumažinti ir sukontroliuoti atsiradusį nepageidaujamą pojūtį asmeniniame gyvenime, darbe? Priemonių turime labai įvairių nuo atsipalaidavimo su šiltos arbatos puodeliu ir gardžiu pyragėliu iki muzikos klausymo ar piešimo terapijų. Tik reikia save motyvuoti ir eksperimentuoti su savimi. Niekas negali spręsti už kiekvieną, tam yra pats žmogus. Nereikia kito žmogaus įsikišimo, kad sau paskirtumėte tinkamą atsipalaidavimo terapiją. Kad būtų lengviau suvokti į kurią pusę eiti, pakanka pamėginti viską išdėlioti lape. Mintys išdėliotos lape leis suprasti save, pajausti labiau, kaip veikia rašymas. Rašymas - tai taip pat viena iš terapijos būdų išreiškiant save ar sukuriant sau ateities idealą. Idealą, kuris padėtų dėlioti tolimesnes mintis dėl atsipalaidavimo, nusiraminimo metodų. Susidėlioję tolimesnius metodus ateičiai, liks tik juos patobulinti. Nesprauskite savęs į rėmus. Mąstykite plačiu kampu tiek, kiek mintys leidžia.

Streso atsiradimas susikuria dėl paskubomis atliekamų užduočių, žinant, kad tai laiko sankaupos esmė. Spaudimas dėl dažno laiko laikymosi, taip pat sukuria streso požymius. Laiką, kaip ir asmeniniame gyvenime, taip ir darbe turi sau kontroliuoti pats žmogus. Turi būti laisvas pasirinkimas. Kad žmogus orientuotųsi laike, tam nustatytos darbo valandos, o asmeniniame gyvenime likusi laiko trukmė. Žinoma nereikėtų maišyti sferų. Taip, kiekviena sfera skiriasi, bet dėl skubinimo nukenčia visos saugumo garantijos, žinoma ir kokybė.

Kad nekiltų nesusipratimų - reikia vengti skubinimo. O skubinimas sukuria spaudimą, tai yra psichologinį spaudimą. Kad nekiltų stresinės situacijos - nusistatykite ribas. Viena iš ribų nusistatymo esmė - tai nustoti viską atlikti paskubomis. Tiesiog orientuokitės laike. O mokėjimas save sutalpinti į laiką, tai streso sumažinimo priežastis. Sakysite, kad neįmanoma. Praktika rodo visai ką kita. Lieka dirbti su savimi. Tiesiog nusistatyti laiko prizmę, kad suprasti, kur reikia pasitempti. Išmatuokite save laike, tuomet suprasite kur susidaro galimybė tobulėti.

EMOCIJOS. EMOCIJŲ SUVALDYMAS

Tai viena iš psichologinės pusės sąvoka, kuri papildo bendrąją kalbą ar šnektą.. Bendravimo metu naudojant emocijas pavyzdžiui: šypseną ar vienos akies pamerkimas ar kitokį emocinį išsireiškimą. Taip pat su emocijų pateikimu perteikiama svarbi informacija. Ir tokiu būdų ištransliuojama papildoma informacija transliacijos būdu tai yra kūno kalba - kūno verbalinė kalba. Emocijos skirstomos į teigiamas ir neigiamas, objektyvų ženklus.

Kiekviena emocija turi savo suvokimo prasmę. Kas tai - paprasta suprasti, kadangi kiekvienas reaguojame jausdami, matydami. Kad suvokti matomas emocijas, svarbu atkreipti dėmesį į mimiką, o jutimines emocijas pagal jausmus. Emocijų kalba labai plati ir visko žodžiais neišsakysi, o gali ir labiau užgauti, įžeisti. Vieni juokus - supranta paprastai, o kitiems gali tai būti, kaip įžeidimas. Tad prieš panaudojant emocijų ženklus būtina apsvarstyti, kaip jas perteikti. Ar, kad matytų, ar, kad girdėtų. Ir ar, kad ir matytų, ir girdėtų.

Kad būtų lengviau bendrauti su emocijomis - būtina jas susiskirstyti į grupes: kur gėris - tai gėris, o kur blogis - tai blogis ir taip toliau, ir panašiai. Daugiausia reikia kreipti dėmesį į jutiminius emocinius dalykus, nes nuo to priklauso mūsų visų savijauta. Kodėl sakau reikia susiskirtstyti kūno kalboje emocijas, o gi tam, kad būtų lengviau pajusti, kaip vyksta bendravimas su žmogumi kūno verbaline kalba.

Emocijos apima ypatingai platų ratą pradedant nuo piršto lenkimo iki pat darba su galvos smegenų sritimis. Visos emocinės sritys pasižymi galvos pagrindiniuose pusrutuliuose. Kiekvienas emocijų pulsavimas pirmiausia persiteikia nuo galvos srities ir tik po toį kitas kūno dalis. Tokiu būdu galime atskirti požymius, jog bendraujame naudojant emocijas.

Kaip išvengti emocijų atakų? Emocijų atakų taip pat turime labai daug, kaip ir pykčio atakų. Kad suvaldyti emocijas ir neivyktų ataka būtina atlikti atsipalaidavimo pratimus, pradedant raumenų atpalaidavimu. Kaip taip galima padaryti pvz:. Susirasti ramią vietą, kad netrukdytų aplinkiniai bei atlikti relaksaciją. Pirmiausia mėginti pasiklausyti muzikos ar paskaityti arba atlikti gilaus kvėpavimo terapiją.

VADOVAVIMO STILIUS NE TIK DARBO VIETOJE BET IR ASMENINIAME GYVENIME

Ar reikalingas vadovavimo stilius santykiuose, ne tik atstovaujant įmonei ar valstybei bet ir šeimoje? Jeigu gyvename demokratinėje valstybėje tai demokratiškumas atsispindi ir santykiuose, tačiau vyraujantys ir kiti vadovavimo stiliai, kaip autokratas ir liberalas sukuria lyderio savybes. Lyderio savybes, kurių dėka sukuriama pusiausvyra tarp asmenų. Asmenų, kurie neša, traukia ir atstovauja interesus. Interesus šeimos, įmonės, asmens ir kitus.

Taigi, kad turėti darnius santykius reikia nuspręsti, kas bus atsakingas už tam tikrus dalykus ir juos atstovaus veiksmais. Veiksmais, kurie nepakenktų santykiams, o sukurtų darną, draugystę, lyderystę, bičiulystę. Kodėl išskyriau šias savybes, o gi todėl, kad šias vertybes kartais sugriauna bet kokia smulkmena. Smulkmena, kuri nebūna aptariama panaudojant demokratiškas vertybes, tokias kaip bendradarbiavimas, bendravimas, aptarimas ir bendras nutarimas.

Turint pasirinktą stilių būna lengviau atstovauti save, šeimai ir kitiems interesams. Tačiau daugelis galite ir nesutikti su tuo, kas yra čia rašoma, tačiau tai Jūsų pasirinkimas. Bet, jeigu Jums tai įdomu, malonaus skaitymo. Skaitymo, kuris leidžia įsijausti ir pajusti tai, ko galbūt kada dar nebuvote pajutę savyje. Kodėl tai miniu, nes skaitymas leidžia išjausti viską ko neleidžia išjausti išsakomi žodžiai.

Tęsiant kalbą apie vadovavimo stilių, tai stiliai kurie atsispindi ir aprangoje, etikoje bei plačioje visuomenėje. Stiliai, kurių dėka yra įgalinama etika. Etika, kuri leidžia mums jaustis laisvais, būti draugiškais. Norint išlaikyti pusiausvyrą būtina nusistatyti ir normas vadovavimo stiliuose, kurie padėtų subalansuoti santykius bei juos ugdyti ir tobulinti. Ugdymas ir tobulinimas reikalingi tam, kad nedingtų lyderiavimo bruožai. Bruožai, kurių dėka viršus gaus naudą. Naudą, kuri nukreips į tą pusę, kuri ves demokratiją į priekį.

Taigi turime tris stilius: autokratiją, demokratiją ir liberalus. Kad išlaikyti lyderio stilių reikia atsirinkti savybes iš kiekvieno stiliaus, tuomet bus gaunamas balansas. Balansas, kuris neleis nukrypti nuo svarbiausių dalykų priimant sprendimus. Priimant sprendimus būtina atkreipti į tas vietas, kurios leis sudaryti išvadas. Išvadas, kurios leis sukurti darnos lauką. Lauką, kuris sukurs saugumą.

INICIATYVOS RODYMAS ARBA SAVIRIALIZACIJA

Iniciatyva tai išradingumas, kuris padeda mums tobulėti, tobulinti save. Jeigu nebūtume išradingi nežinotume, kuriuo keliu eiti. Kelias mus veda link tikslo. Link tikslo, kuris leidžia save išmėginti įvairiausiose rolėse. Rolėse, kurių dar nebūtą išmėginta. Rolės tai naujos idėjos, planai, pamokos, kurias reikia išmokti.

Taigi, kad pristatyti save būtina turėti pagrindus. Pagrindus, kurių pagalba galima pasiekti norima tikslą ir planus. Planus, kurie pavirsta šedevru. Šedevras gali būti, kad ir nedidelis pasiektas tikslas, bet įgyvendintas pilnai. Tikslas, kad ir pasiektas jį būtina tobulinti toliau šlifuojant ir keliant kartelę aukštyn. Atsiradus sunkumams nereikia nuleisti rankų ir palikti viską likimo valiai. O reikia keliauti toliau, kad atrasti kliūčių sudarytas spragas, kurios yra išsprendžiamos. Kad keliauti teisinga kryptimi būtina susidaryti tinkamą planą, kurio pagalba galime remtis norint gauti rezultatą. Rezultatą tokį, kurio galbūt nebuvo net tikėtasi.

Savirializacija, tai tas pats kaip iniciatyva tik kitoks pavadinimas. Toks ir yra skirtumas tarp iniciatyvos ir savirializacijos. Skirtumas, kuriuo metu galima perteikti savo mintis įvairiomis idėjomis bei pastabomis. Idėjomis ir pastabomis iš kurių pasimokome, kuria linkme judėti. Kad suvoktume kur turime pasitaisyti ir keliauti pirmyn. Savirializacijos tikslas leisti sau tobulėti, veikti, jaustis laisviems. Pasakymas laisviems tai nereiškia, kad nereikia laikytis įstatymų. Taip reikia jų laikytis, tačiau reikia suprasti viena, kad save realizuoti galime betkokiu momentu, betkurioje vietoje. Kad jaustume laisvę ir reikia save realizuoti kuriant naujas idėjas bei jas įgyvendinant.

Tad iniciatyva ir savirializacija padeda mums būti ne tik kultūringais, bet ir parodyti save. Parodyti ne tik save, bet ir ką sugebame bei galime nuveikti. Tik veikdami kažką galime ir pasiekti. Bet kokia idėja yra naudinga, savita. Iš idėjų mokomės ir semiamės kiekvienas naujos kūrybos. Kūrybos, kuri duoda naudos.

KAIP IŠSPRĘSTI VIDINĮ KONFLIKTĄ?

Kas yra vidinis konfliktas ir kaip jį suprasti bei išvengti? Pirmiausiai užduokite sau klausimą ar suprantate, kas yra Jūsų vidinis konfliktas?. O gi vidinis konfliktas, tai tas pats kaip kovojimas su vėjo malūnais, bet viskas yra išsprendžiama. Išsprendžiama naudojant terapinius užsiėmimus.

Vidinis konfliktas yra susijęs su emocinėmis priežastimis, kai reikia savyje suvaldyti emocijas, tačiau viena ar kita emocija nenori pasiduoti. Emocijų kontroliavimas tai jau sukuria vidinio konflikto priežastį, kai save reikia sulaikyti. Kalbant apie vidinį konfliktą labai svarbu nepraleisti smulkmenų, tokių, kaip tarp sprendimų priiminėjimo etapų atliekamų skirstymų. Kodėl skirstymų, nes tokie dalykai taip pat sukuria vidinį konfliktą ne tik galvojant apie ėjimą kur nors, bet ir atsirenkant variantus. Būtent vidinis “Aš” turi būti sulaikomas, kad neįvyktų nesusipratimas.

Dalyvaujant vidiniame konflikte niekas nesupranta kas vyksta mumyse, tik tai suprantame mes patys. Todėl kartkartėmis nuo kitų nutylime daugelį dalykų. Dalykų, kurie galbūt nebūtų suprasti, kad tai vidinio konflikto dalis. Būtent vidinis konfliktas ir yra minčių ir jausmų prieštaravimas viena kitai.

Su vidiniu konfliktu susiduriame kiekvieną dieną, tik to galbūt nepastebime. Tai daroma taip pat per koduotes: jausmai - emocijos - ir vėl jausmai, - tai tarsi grandinėlė, kuri niekada nesibaigia.

Kaip sumažinti vidinio konflikto atsiradimus? Pirmiausia, kad žinoti kokią terapiją pasirinkti reikėtų pasidomėti ir jomis. Kad įveikti dažnus vidinius konfliktus mums svarbu su tarti pačiam su savimi, o po to jau vis kita. Norint išvengti vidinio konflikto - pirmiausia reikia nuraminti save, o vėliau apsvarstyti, kas vyksta su "manimi”. Susirasti atokesnę vietą ir pagalvoti, kodėl taip yra, taip vyksta. Būtent mūsų dažni prieštaravimai sau ir yra didžioji dalis to vidinio konflikto.

Kokios terapijos padeda sumažinti vidinio konflikto būklę? Vidinį konfliktą galima sumažinti tiesiog pasiklausant ramios muzikos ar paėmus lapą, rašiklį į rankas išlieti mintis, kurios neduoda ramybės. Būtent skaitymas, rašymas, ramus klausymasis ko nors duoda naudos smegenims jas nuraminant.

SPALVŲ REIKŠMĖ MŪSŲ GYVENIME

Spalvų artelė leidžia išjausti savas mintis, jausmus, atspalvius. Niekas negali žmogaus sustabdyti ir uždrausti piešti savo svajones ar pasakų šalį. Kiekvienas atspalvis svarbus jausmų atskleidimui, savo minčių rašto išreiškimui.

Keteroje galime matyti ir dugną, tačiau ar, kas gali sustabdyti nardyti joje? Tai žmogaus pasirinkimas bei galimybė suprasti, kokią naudą galima iš to gauti. Kiekviena spalva ne tik atspalvis, o ir detalė sukurianti psichologijai reikiamų gydomų savybių. Spalva turi savo galių ir prasmės,- padedanti kurti aplink save tvarų pasaulį ir stabilius santykius. Kuriama detalė, parenkant atspalvius leidžia atrasti save bei parodyti savo intelektinius gabumus, tad labai svarbu neatitrūkti nuo atspalvių paletės.

Kodėl svarbu rinktis terapijai - spalvų terapijas? Kuriant savo savivertę per spalvas, galime atrasti ir pamatyti tai, ko negalėjome įžvelgti įprastai. Meno ar piešimo terapijos pagalba stipriname savo mąstymą, koncentraciją, išraišką, išmokstame taikyti techniką, kuri padeda atkurti fiziologines savybes.

Kas būtų, jeigu savo pasaulyje naudotume tik dvi spalvas (juodą ir baltą)? Naudojant tik dvi spalvas, sukursime minimalistinį pasaulį savo gyvenime, o naudodami visą spalvų paletę - įvairiaspalvį pasaulį. Įvairiame pasaulyje galime sutikti, kurti palankius santykius bei savo sveikesnę gyvenseną. Sveikesnis rytojus, padeda sukurti sau intelektinę pusiausvyrą, o prisitaikymas skatina tobulėti, ugdyti save bei sutarti su aplinkiniais.

Fiziologinių savybių pagalba, galime sukurti tai, ko galbūt negalvojome padaryti. Kūrybos panaudojimas padeda spręsti užduotis bei susidariusias įvairias situacijas. Tad svarbu suprasti, kad kiekvienas teptuko potepis ant drobės, tai tas pats, kaip ir eiti per gyvenimą susiduriant su nukrypimais. Suklydimą galime sutikti kiekviename žingsnyje, tad svarbu būti pasirengus iššūkiams. Pasitaikę iššūkiai, skatina labiau susimąstyti ir išnaujo nusistatyti reikiamus interesus, kurių pagalba atliekama permąstymo strategija. Naudojant strategijas, galime labiau sukontroliuoti iškilusias problemas ir kitokio tipo susidariusias situacijas. Tad labai svarbu ieškoti naujovių ir žinių, kurie padės tvariau užsitikrinti save savo aplinkoje.

ENERGIJOS PALAIKYMAS

Kaip žinome, energija - tai fizikinis dydis arba sistemos savybė nulemta gamtos. Tai gi, mums labai svarbu išlaikyti ir pritaikyti vidinę energiją bei tinkamai pasirinkti būdą, kuriuo būtų galima pakeisti vidinę energiją.

Kiekvienas žmogus esame skirtingai sutverti. Gimęs žmogus jau turi įgimtų tam tikrų savybių, jėgų bei intelektualinių sugebėjimų. Kad ugdyti žmogų, būtina suprasti, kokius gabumus rodo ir kaip juos ištobulinti ar sulieti į bendrą visumą. Svarbiausia sudėlioti energijos paskirstymą taip, kad nesusidarytų kūno apkrova.

Ugdydami save ar padėdami ugdytis kitiems, svarbu visko nelygiuoti pagal savo organizmą. Reikia atkreipti būtinai dėmesį, kad kiekvieno žmogaus organizmas yra skirtingas bei energiją eikvoja skirtingai. Svarbu pabrėžti, kad, kas tinka pačiam - gali netikti kitam asmeniui. Būtinumo užtikrinimas ir sąveikavimas - leidžia suprasti, nustatyti, aptikti, kontroliuoti būtinuosius skirtumus ir panašumus. Nagrinėdami ar skirstydami, galime tinkamai sudaryti planą ir pagal jį siekti užsibrėžtų tikslų.

Laikantis periodiškumo ir kitų svarbių elementarių savybių - galėsime susidaryti reikiamas schemas ir jomis vadovautis. Tad, kad schema būtų tiksli, labai svarbu ją sudaryti ir taikyti tik tam asmeniui su kuriuo yra dirbama, sąveikaujama. Renkantis teisingus požiūrius ir naudojant sąžiningus sprendimus, bus galima sudaryti sąžiningą, tikslų, galutinį užduoties variantą.

Toleruojant teisingą požiūrį, taip pat galimą palaikyti pusiausvyrą energijos lauke. Tad tokiu būdu yra galimybė mažiau sulysti bei mažesnė tikimybė atlikti užduotis be klaidų. Kiekvienas laiku neskubotas sprendimas padeda susieti galutinį užduoties atlikimą teisingai. Labai svarbu suprasti taip pat, kad žinių paskirstymas turi reikšmės greičio atžvilgiu. Kuo labiau atstatysime riekiamas žinias atliekant užduotį, tuo lengviau priimsime galutinį apsisprendimą.

Atsižvelgiant į šiuolaikinį gyvenimą, galima suprasti, kad energijos paskirstymas vyksta netolygiai. Tiesioginis sprendimas ir orientavimasis reikalingos tam, kad suvoktume kur ir kokią energiją panaudoti bei kaip ją naudoti. Skirstant energiją, turime ir rizikingų veiksnių, kurie gali sudaryti nepageidaujamus pojūčius. Nepageidaujami pojūčiai gali sudaryti trintį, kuris turi tikimybės paveikti psichologinę sveikatą. Jeigu jaučiame, kad užduoties atlikimas turi spragų - geriau savęs į kampą nesprausti, o šiek tiek atsitraukti ir apmąstyti. Apmąstymas reikalingas nuraminti organizmą bei atstatyti psichologiją. Suspėjus save sulaikyti nuo pabėgimo, suprasime tuo metu, kad užduoties atlikimas įmanomas.

Konkretumo susidarymas taip pat padeda skirstyti energijos srautą organizme. Kad tai suprasti ir pajausti, reikia pirmiausia gerai pažinti save. Mokant analizuoti save, bus galima gebėti padėti ir kitam organizmui perprasti ar suprasti, kokios funkcijos leidžia reguliuoti vidinę energiją organizme. Mokėdami kontroliuoti energiją - sugebėsime tinkamai pritaikyti atliekant užduotį ar bendraujant tarp žmonių. Tad labai svarbu išmanyti, kokiame lygmenyje esame bei, kaip galime toliau kelti savo kartelę.

Pirmiausia, turime būti pasirengę psichologiškai, kad sugebėtume įveikti sunkumus neprarandant pasitikėjimo savimi, savo jėgomis ir galimybėmis. Psichologijos išlaikymas ir jos tvirtumas, neleidžia arba sudaro mažesnę tikimybę būti pažeistiems ir sutrikdytiems. Prieš atliekant užduotį, labai svarbu save nuteikti taip, kad bus papildomų iššūkių. O įveikę užduoties metu iššūkius - prikaupiame ne tik papildomų žinių, tačiau taip pat sustiprėjame. Tokiu būdu, sumažėja ateityje būti sutrikdytais iškilus nesklandumams ar papildomiems sprendimams priimti.

Galutiniuose rezultatuose galime įžvelgti, kad labai dažnai energijos netikslus paskirstymas - sukuria nepasitenkinimą, nusivylimą, abejones. Kad taip nenutiktų, geriau atlikus užduotį papildomai peržiūrėti bei padėti galutinius sprendimus. Jeigu toleruosime koncentraciją, veiksmų pritaikymas bus žymiai efektyvesnis. Tikslingas priimtų sprendimų rezultatas atsispindės tada, kai užduotis atliksime susikaupę bei turimomis galimybėmis.

METŲ PRADŽIOS UŽDUOTIS

Prasidedant naujų metų startui - įvyksta atgimimas. Išnaujo pradedame dėliotis planus, tikslus, užduotis bei ieškome vertingesnių savybių joms įgyvendinti. Tuo metu mąstymo metu įvyksta informacijos perkrovimas ir atstatymas naujose rolėse. Būtent tuo metu įvyksta kažkas tokio, ko negalime iškarto suvokti. Tad kūrimas suteikia galimybes susidaryti etapus, kad nepatirti psichologinio persitempimo lygmenyse. Lygmuo - tai nenuosekli mąstymo procedūra, kuri priverčia sutrikti bei nuleisti rankas.

Kiekvienas esame individas, kuris turime teisę į teisingą požiūrį, atsakomybę, savęs pristatymą bei bendradarbiavimo palaikymą komunikuojant. Būdingus bruožus turime panašius kiekvienas, tačiau nevisada pavyksta jais pasinaudoti. Kodėl svarbu būti matomu? Aplinkoje turime įvairių pavyzdžių, kurie parodo teigiamas ir neigiamas puses, bet svarbu nepamiršti savosios pusės. Kad išlaikyti savo stereotipus būtina išlikti savimi - žmogui su kultūra.

Kodėl svarbu išlaikyti savo bruožus, nes nuo to priklauso kito asmens atsivėrimas. Jeigu nesugebėsime atlikti savo intelektinių gabumų nesvarbu kokia prizme, tuomet nebus patvariai kuriamas bendravimas tarp kelių asmenų. Tad norint išlaikyti ne tik matomumą, bet ir bendrystę - privalome susikurti aplinkoje erdvės pagal atstumą, kuri netrikdytų ryšių palaikymui.

Būtinybė erdvės išlaikyme, svarbu neprarasti komunikuojančių savybių. Bet taip pat labai svarbu suprasti, kad kiekvienas asmuo pageidauja asmeninės erdvės, kurioje jaustųsi laisvai, neįsitempęs, būtų išlaikyta atsipalaidavimo terpė bei suteikiama galimybė atvirai reikštis. Atvirumo būdingumas, reikalingas tam, kad žmogus suprastų, kas svarbu bendravimo metu ir, kaip to bendravimo nesugadinti. Toleruojant išsikeltus savo tikslus atėjus naujiems metams, svarbu ne tik juos įgyvendinti, bet ir tobulinti bei su jais kartu augti. Keliant sau tikslus, svarbu išlaikyti nuoseklius ryšius juos įgyvendinant ir jų siekti taip, kad neturėtų neigiamos įtakos kitam nariui.

Kur slypi tikrasis atsakymas išsikeltose užduotyse? Tikrasis atsakymas atrandamas, jeigu iškarto susidarome pradines išvadas. Būtent išvadų susidaryme galime lengviau įkomponuoti tikslų eigą. Žinoma įgyvendinant savo tikslus, pasitaiko ir nenumanytų papildomų užduočių. Reikia suprasti vieną, kad einant tikslo keliu - atsiras papildoma užduotis. Esminis bruožas, kad užduotis bus pasiekta ir atlikta iki galo.

Tobulėjant, mes galime atstatyti savo interesus bei privilegijas, kuriomis galime remtis bei atstovauti save. Pirmiausia, taip pat reikia suprasti ir tai, kad kiekvienas savo srityje tiek asmeniniame gyvenime, tiek darbe taikome įgytas žinias gyvenimo mokykloje bei studijų laikotarpiu. Tačiau taip pat svarbu, ar kiekvienas turi tas žinias pasitikrinęs egzaminuojant save. Savęs egzaminavimas tai ne žinių perėmimas iš kito asmens, o įgytos ir sugeneruotos iš asmeninių kompetencijų bei įgūdžių. Tai atsispindi mūsų metiniuose tiksluose.

Žinant, kad metiniuose tiksluose yra apibrėžta daugiau nei ankstesniuose metuose, ar didesni poreikiai praplėsti jau vykdytuose tiksluose, būtinybė atsiranda suformuluoti naujas užduotis ir išvadas. Išanksto susidarę planą - turėsime didesnę galimybę nueiti toliau nei galėtume pagalvoti. Tikslumas kuriamas, turint savo primityvias sąlygas, kurios galioja ieškojimo, kūrimo ir statymo metu. Svarbiausia remtis savo intuicija, pasitikėti savimi bei sau susidaryti palankias sąlygas jų siekiant nepakenkiant spindulio mastu esamiems objektams, nariams.

Koordinuojant metinę plano eigą, svarbu rinkti informaciją, ją apdoroti bei pasižymėti užrašuose esminius dalykus - bruožus. Turint nubraižyta schemą, kurios pagalba praverčia sukurti tendencijas yra konkurencijos sąlyga. Naudojant vaizdinę medžiagą, galime sau sudėlioti detales, sąlygas, normatyvus. Tokiu būdu veiksmingiau atsispindi plano turinys, įvaizdis ir būtinosios detalės.

Kalbant apibendrintai apie metinius tikslus - jų eigos išlaikymą sąlygoja tinkamai priimtos sąlygos. Turimos sąlygos įgalioja laikytis normų bei jų nepažeisti. Normų pagalba išvengsime pažeidimų bei nebūdingų požiūrių į užduotis. Privalome vertinti save, savo laiką, galimybes bei gaunamą grįžtamąjį ryšį. Svarbiausia savęs nepalikti nežinioje bei susikurti sau motyvą, kad atliekamas planas reikalingas, naudingas, svarbus.

KAIP SAU PADĖTI KRITINĖSE SITUACIJOSE?

Kodėl svarbu nepasimesti kritinėse situacijose bei ką leidžia jos išmokti? Kiekvienas individas turintis išprūsusį mąstymą, iškarto pasakytų, jog visos kritinės situacijos yra skirtingos bei turinčios galimų atkreiptinų vietų iškurių būtų galima pasiugdyti, įžvelgti, pasverti ir rasti dar keletą galimų išeičių, kurios palengvintų spręsti situaciją. Analizuojant situaciją yra vertingas postūmis rasti naudingos informacijos, kurios pasvėrimas leistų labiau įsigilinti į problemą, kad ir kokia ji atrodytų smukdanti.

Norint lengviau ir laisviau jaustis betkurioje sunkesnėje situacijoje, svarbu išanksto pasirengti nuo Savęs nuimant streso galimus požymius bei atsipalaiduoti. Atpalaidavus nervinę sistemą ir pašalinus pradinę įtampą prieš situacijos analizavimą, - būtų paprasčiau į Save sugerti gaunama informaciją, kuri yra apsunkinta ir reikalaujanti įtemptai, profesionaliai apmąstyti kiekvieną sutinkamą detalę. Svarbiausia leisti Sau būti laisvesnio požiūrio, bet remiantis tik patikrintos informacijos faktais, kuri turėtų būti ilgai analizuojama, kas ir kur yra teisinga.

Vertingumą susikursime Sau tuomet iš turimų šaltinių, jeigu tinkamai panaudosime turimas žinias iš išprūsimo, o ne iš gatvės susirinktos informacijos. Reikia prisiminti, kad išprūsimą ugdo tos vietos, kur yra patikrinta informacija, o ne kalbos, kurios būna persukamos nevienoda mąstysena.

Tačiau, kai asmuo didžiąją dalį informacijos panaudoja praktiškai ir teisingai bei pasitikrina jos veiksmingumą, išsiugdo įgūdį lengvai judėti bei paprasčiau suprasti, kas vyksta. Išskyrus tuos atvejus, kai kasnors verčia perlaužti Save į blogąją pusę bei galimai pasimesti tarp minčių. Kaip to galėtume išvengti? O gi yra nevienas sprendimo būdas, kurie palengvina situacijoje. Svarbu turėti omenyje, kad viską reikia apmąstyti ramiai, ramioje aplinkoje, kad nepaveikti nei vienos, nei kitos pusės.

Paanalizuokime, kas galėtų padėti teisingai susikaupti ir veikti išvengiant išsekimo. Jeigu galime rasti savyje vietą, kuri tuo metu apsunko, tuomet bus paprasčiau padėti atpalaiduoti organizmą ir reikiamas įtemptas sistemas be kurių pagalbos negalėtume atlinkti užduoties ar funkcijos. Priemonių yra begale, bet svarbu jas atsirinkti ir prisitaikyti tik tas, kurios tikrai leidžia išgauti rezultatą. Patarimas: Visada stenkitės tas priemones kaitalioti, kad organizmas matytų veiksmingumą bei nepatirtų galimo pasyvumo. Žinome puikiai, kad pasyvumas yra didžiausias priešas patapti mieguistiems, tingiems ir mažiau orientuotiems. Kaip tai naudoti komandoje, o gi yra būdas, kad kiekvienas narys gali prisidėti taktiška mintimi, kuri galbūt padėtų pakilti. O, jeigu ta mintis ir būtų nesuprasta, tiesiog ją priimkite ir nekomentuokite. Geriausia išeitis būtų pasilikti analizavimui ir tą mintį mėginti suprasti vėliau bei atsidėkoti (svarbos turi ir žalingų įpročių ydos, nes išreiškimas iš tokių asmenų gali pasijausti agresyvus pertempimas - mažiau suprantamas).

Pirmiausia, pradedant vesti kalbą apie pirmines priemones, kurios padėtų sugeneruoti savipagalbos principus, svarbu suvokti, kurioje aplinkoje vyksta veiksmas. Taigi, pirmiausia, kas galėtų padėti, tai yra dėmesio nukreipimas į aplinką ir kūną, kurio pagalba yra įmanoma sugrįžti į dabartį, nutraukiant nereikalingas mintis ir emocijų tunelius. Kaip atlikti tokį procesą tuo metu, kai yra būtina. Tuo atveju, verta panaudoti, tokius pojūčius:

 5 daiktai, kuriuos matote: Apsidairykite ir pavadinkite penkis matomus daiktus.

 4 daiktai, kuriuos galite paliesti: Palieskite keturis daiktus ir pajuskite jų tekstūrą, temperatūrą.

 3 garsai, kuriuos girdite: Įsiklausykite į aplinkos garsus.

 2 kvapai, kuriuos užuodžiate: Pamėginkite užuosti du kvapus.

 1 skonis, kurį jaučiate: Pajuskite skonį burnoje arba išgerkite vandens.

Kitas žingsnis, kuris yra vienas iš svarbesnių, tai dėmesio skyrimas kvėpavimui. O, kaip teisingai reikėtų atlikti: Lėtai ir giliai kvėpuokite per nosį, skaičiuodami iki 4, sulaikykite kvėpavimą 4 sekundes, iškvėpkite per burną, skaičiuodami iki 6. Pakartokite keletą kartų.

Prie teisingo dėmesio nukreipimo į aplinką taip pat prisideda ir kūno pojūčiai, kurių pagalba yra taipogi svarbi atsipalaiduojant. Kaip, tai atlikti: Susikoncentruokite į savo fizinius pojūčius: širdies plakimą, odos jausmą, įtampą raumenyse. Pasakykite sau: “Jaučiu įtampą savo pečiuose.”

Nuo ko dar priklauso atsipalaidavimas bei savipagalbos metodų panaudojimas. Prie šių savybių prisijungia ir mintys, ir emocijos, kurios taip pat verčia suktis į sudėtingus ruožus bei iš jų grįžti į dabartį. Prisiliečiant prie šio metodo analizavimo, pirmiausia galime nukreipti save į esamos - dabartinės situacijos ampluą ir paanalizuoti. Nuo ko tai prasideda. Pirmiau svarbu yra atpažinti jausmus be kritikos, kurie leistų suvokti, ką šiuo metu jaučiu. O, tai yra galimybė atsiriboti nuo emocijos ją stebėti. Taip pat svarbu atsiriboti nuo minčių, kurios priverstų patirti galimą krizę. Pvz.: “Tai mano jausmai, bet aš nesu tie jausmai.” arba “Ta tik mano mintys, o ne faktinė tikrovė.”

Kad rezultatas būtų labiau kontroliuojamas, būtina susitelkti į tuos dalykus, kurie gali būti kontroliuojami. Galime sau užduoti klausimą: “Ką aš galiu padaryti čia ir dabar, kad situacija pagerėtų?” Svarbu susitelkti į mažus, įgyvendinamus žingsnius, o ne į didelę, nevaldomą problemą.

Taip pat svarbus metodas, tai veiksmai ir socialinė parama. Kas svarbu toleruojant šį savipagalbos metodą. Pirma išlaikyti rutiną pagal turimą dienotvarkę bei ją mėginti koreguoti. Antra, jeigu reikia kreiptis pagalbos į žmogų, kuris galėtų išklausyti bei padėtų nuimti nuo savęs esamą naštą. Trečia, svarbu valdyti informaciją, kuri galėtų neigiamai paveikti. Pasirinkite patikimus šaltinius ir nustatykite tam tikrą laiką per dieną, kada atnaujinsite informaciją. Ketvirta, ypatingai svarbu turėti sveikus įpročius, kurie padėtų atitolti nuo brutalių dalykų galinčių paveikti neigiamu pojūčiu. Svarbiausia išlaikyti fizinį aktyvumą, toleruoti sveiką gyvenseną, mitybą ir pakankamai išsimiegoti. Venkite alkoholio, tabako, ar per didelio kofeino vartojimo, nes jie tik pablogina nerimą.

Kaip jau minėjau, svarbu tinkamai susidėlioti metodus taip, kad jie būtų ne tik veiksmingi, bet ir naudingi. Tokiu būdu susikursime vertę ir sau, ir aplinkiniams. Rezultatą turėsime tuomet, kai nuosekliai praktikuosime ir įsivertinsime savarankiškai, kur reikėtų patobulėti bei koreguoti asmeninius pasirinkimus, tai yra poreikius, kurie nebūtų žalingi ir ydingi.

Apibendrinus, kiekviename savo asmeniniame asmenyje, galime surasti tikrąjį žmogų, kuris yra vertas būti pasitikintis savimi bei galintis padėti ir kitam. Jeigu įdėsime savarankiškumo, tuomet patiems bus lengviau suvokti ne tik esmę, kur einame, bet ir, ką galėtume matyti žiūrint į priekį toje pačioje situacijoje. Pačių vertė priklausys, jeigu dirbsime patys su savimi. Sukurdami verte sau, ją kursime ir šalia esantiems bei galėsime tai perduoti ir ateities žinovams, ugdytiniams, kurių vertė taip pat kuriama, remiantis patikrintais faktais.

KOKĮ KELIĄ PASIRINKTI NORINT PASIEKTI LENGVIAU TIKSLUS?

Brukdami vieną mintį po kitos, visgi pradeda apsunkti ne tik mąstymas, bet ir svirti rankos, kad nieko nepavyks padaryti, pasiekti. O, kaip galėtume išvengti yra keli pagalbos būdai, kurie leistų sau palengvinti suvokti posūkio pasirinkimą ir žingsniavimą link jo.

Kurdamiesi vertingumą ne tik dėl savęs, bet ir dėl kitų, galėtume paprasčiau megzti požiūrį į vertės kūrimą, o neversti sau kristi į bedugnę. Kaip sakoma bedugnė gili ir iš jos sudėtinga išlipti, bet ar tikrai taip yra. Pradedant apmąstyti šį pasakymą, vertėtų susimąstyti, kad jo pateikimas yra blogos programacijos, kad kristi dugnan ir nurašyti jau įdėta indėlį. Įdėtas indėlis - tai jau dalinai pasiekto tikslo rezultatas, kuris negali leisti paleisti visko vėjais, o kaip tik kelti sparnus į viršų bei kilti aukštyn, nors ir nėra, kas palaikytų. Laikas suprasti, kad mes patys galime įsikibti į save bei nustojus atsigręžioti į kitus, paprasčiau pasidaro eiti į priekį. Vienas po kito bandymai - tai geros kokybės siekimas bei tobulinimas, kurių vertę sukuriame nuoseklumu ir pagarba.

Pasakymas “lengviau” - tai nereiškia, kad viską ką darome yra paprasta ir lengva atlikti, o svarbiausia tai perteikti su efektyvumu, mažiau klaidų ir nukrypimų. Žingsnių formavimas turi įvairių niuansų, bet galime išsiskirti pagrindinius. Kokius žingsnius galėtume turėti, kad vyktų veiksmas papraščiau? Vertėtų kreipti dėmesį į tikslus ir jų kelio susidarymą bei palaikymą ir įpročius.

Kiekvieno tikslo formavimas galimas pasirenkant tam tikrą metodą, būdą. Naudojant bendrą tikslų apjungimo metodą (Smart metodas). Tai, kas palengvintų įgyvendinti idėją yra veiksmingas planas pagal tam tikrus žingsnius. Nuo ko prasideda tikslo siekimas, tai priklauso, ko norime ir ką galėtume įžvelgti ateičiai. Kiekvienas tikslas turėtų būti specifiškas, išmatuojamas, pasiekiamas, aktualus, terminuotas. Ką tai reiškia? Šių žingsnių specifika leidžia aiškiai apibrėžti tikslą, o tikslo išmatavimas leidžia įsivertinti galimą jos sėkmę, svarbumą ir laikotarpį, kuris atneštų pradinės naudos praktiškai bei didesnes galimybes plėstis.

Sėkmingai tikslui suskirsčius kelią į mažesnius žingsnelius, taip pat yra vertingumo kūrimas ir apsidraudimas nepatirti kritinio nuosmūkio. Kiekvienoje tikslo terpėje turėtume išsiskirti planavimą nuo atvirkštinio varianto. Ką tai galėtų paliesti? O gi, kaip pavyzdys paskutinio etapo suplanavimas ar kažko naujo išmokimas. Visa tai daryti mažais žingsneliais iki, kol bus pasiektas didysis tikslas bei kiekvieną dieną nusistatyti vieną svarbiausią dalyką, kuris labiau padėtų priartėti prie tikslo.

Ar sėkmę garantuoja nuolatinis palaikymas ir įpročiai, tai turi būti subtilus suvokimas, kad maži žingsneliai efektyviau leidžia įsisavinti teisingą rezultatą bei tikslesnį įsivertinimą. Jeigu kiekvieną dieną išlaikysime nuoseklumą bei nedideliais žingsneliais žingsniuosime į priekį, tuomet turėsime aukštesnį rezultatą ir bendruomeniškumo balą. Svarbu išlaikyti stebėseną, kuri leistų stebėti savo pažangą; galimybių gerinimą, atsisakyti nereikalingų sprendimų ir surasti asmenį, kuris būtų tuo žmogumi su kuriuo būtų galima pasidalinti savo pažanga, įsipareigojimais.

Kad būtų paprasčiau suprasti, kurį kelią rinktis, pateikiu santrauką:

Žinokite, kur einate.

Skaidykite didelį kelią į lengvai įveikiamus žingsnius.

Būkite nuoseklūs.

Prisiminkite vieną, kad rezultatą galima sukurti nors ir nėra kas palaikytų jo siekiant. Svarbu suvokti, kad esate žmogus norintis įdiegti tai, ko reikia dabar ar galbūt tai reikės vėlesniam laikui. Laikas, kuris taip pat padeda kurti vertę yra ateitis bei dabartis.

PRIEMONĖS GALINČIOS PADĖTI  IŠVENGTI ĮTEMPTŲ SITUACIJŲ?

Kasdieninė rutina ar nenumatyti atvejai priverčia save permąstyti norint išvengti prastos savijautos. Konkretūs pastebėjimai leisdami atrasti priemonių, kurios palengvintų dienos rutiną yra galimos ir lengvai prieinamos. Tam, kad nesiversti per galvą yra keletas variantų, kurių pagalbą supaprastinus yra tikimybė ne tik išsiugdyti sau palankias sąlygas jas įveikti, bet ir įsivertinti galimybes bei jas apčiuopti.

Dažniausiai kiekvienas turimas patarimas yra ne tik naudingas, bet ir vertingas išbandyti praktiškai sau padėti, pamatyti galimas versijas. Toliau aptarsime priemones arba dar kitaip galima pavadinti įrankius, kuriais naudojantis yra įmanoma supaprastinti padėtį turimoje situacijoje. Renkantis betkurį įrankį pravartu įsivertinti, kokioje aplinkoje, o galbūt su kokiais asmenimis, daiktais iškilo klausimas ir jo sprendimas.

Patarimai, kurie  gali padėti ir palengvinti sprendimų priėmimą, taip pat reikiamo posūkio pasirinkimą į sąžiningą pasirinkimą:

1. Svarbu atpažinti įspėjamuosius ženklus atkreipiant dėmesį į tai, kas paprastai sukelia stresą ar konfliktą. Kuo anksčiau pastebėsite šiuos ženklus, tuo lengviau bus pakeisti ėjimo eigą.

2. Vertinga mokytis atpažinti savo ribas. Kiek streso galite pakelti ir kokios situacijos jums yra ypač sunkios. Jeigu žinote, kad tam tikra tema ar diskusija yra perdaug, geriau vengti arba atidėti.

3. Būtina būti pasiruošus. Jeigu žinote, kad susidursite su įtempta situacija, tad pravartu išanksto pagalvoti, kaip reikėtų reaguoti.

4. Labai svarbu kontroliuoti savo emocijas. Mokykitės atpažinti ir valdyti savo emocijas. Jei jaučiate, kad pyktis ar frustacija kyla, pabandykite nusiraminti prieš reaguodami.

5. Aiški komunikacija. Aiškiai ir ramiai išreiškite savo mintis ir jausmus. Venkite pasyvios agresijos ar netiesioginių užuominų, kurios gali sukelti nesusipratimų.

6. Gerbkite kitų nuomonę. Jei nesutinkate su kažkuo, stenkitės suprasti ir gerbti kito asmens požiūrį.

7. Venkite toksiškų žmonių ar situacijų. Yra tam tikri žmonės ar aplinkybės, kurie nuolat sukelia stresą ir konfliktus. Vertėtų pabandyti apriboti su jais bendravimą arba visiškai jų vengti.

8. Ieškokite kompromisų. Susidariusi įtempta situacija kyla dėl skirtingų poreikių ar norų. Būkite atviri ieškoti sprendimų, kurie tenkintų abi puses.

9. Išeikite iš situacijos. Geriausias būdas išvengti konflikto yra tiesiog išeiti iš situacijos. Tai nereiškia pabėgimo, o sąmoningo sprendimo neįsitraukti į nereikalingą ginčą.

10. Svarbu rūpintis savimi. Pakankamas miegas, sveika mityba ir reguliarus fizinis aktyvumas padeda sumažinti streso lygį ir padidinti atsparumą įtemptoms situacijoms.

Apibendrinus punktus, - tai punktai, kurių sudaroma pagalba gali praktiškai palengvinti padėtį ir iš jos išeiti. Toksiškumo sumažinimas bei galimo konflikto atsiradimo nutraukimas išanksto, leidžia praktiškai pademonstruoti savo vidines savybes bei atrasti jų galimas spragas. Išsprendus savarankiškai vidinių savybių spragas, atsiranda vieta vertybės kūrimui savyje bei išugdymas mokėti jas kontroliuoti.

KOKIĄ VERTĘ SUSIKURIAME KURDAMI?

Kas atveria horizontus į kūrybą ar kitokį meninį užsiėmimą? Ateina laikmetis, kai kažkas pradeda kirbėti galvoje, sieloje ar kažkur kitur kūno gilumoje, kad vertėtų pradėti sukurti tokią vertę, kuri kažkada buvo kuriama, bet niekas nemokėjo vertinti ar įvertinti. Atėjusi į minčių ežerą planas, tikslo blyksnis, pėdsakas, pradeda diriguoti, kad metas pradėti tarsi simfonija.

Kokią vertę galime gauti ir kurti sau, kuri taip pat iš abiejų pusių teikia ir malonumą, ir jaukumą, ir savęs parodymą, atskleidimą, bet taipogi kita medalio pusė gali parodyti, kiek jėgų: tiek protinės, tiek fizinės reikia įdėti, kad paversti tai smagia ideologija bei vertinga procesija. Savęs parodymas, atskleidimas yra pusiaukelė į ryškesnį, spalvingesnį rytojų.

Štai keletas pagrindinių verčių, kurios sukuriamos kūrybinio proceso metu:

1. Vertybė sau. Vertybės kurios pasižymi naudingumu pačiam žmogui gali sudaryti: Savirealizacija ir saviraiška; Mokymasis ir tobulėjimas; Pasitenkinimas ir džiaugsmas; Streso mažinimas ir emocinė gerovė; Problemų sprendimo įgūdžiai; Unikalumo jausmas. Kiekvienas kūrinys ar nauja kūryba leidžia įsivertinti, kokių priemonių reikėjo panaudoti, kad jį užbaigti iki galo. Kūrimas parodo, kaip ir kokių reikia priimti sprendimų, kad patirti ne tik džiaugsmą, bet ir tinkamą sprendimų realizavimą sprendžiant iškilusias problemas.

2. Vertybė kitiems ir visuomenei. Estetinis pasitenkinimas; Įkvėpimas ir emocijų sukėlimas; Naujovių ir progreso skatinimas; Kultūrinis paveldas; Bendruomenės stiprinimas; Istorijos ir idėjų fiksavimas; Ekonominė vertė. Šios vertybės leidžia pajusti, kokie svarbūs dalinai galime būti aplinkiniams, atrasti inovacinius sprendimus, teikti estetinį pasitenkinimą bei praturtinti aplinką, pasidalinti idėjomis ir prisidėti prie šalies ekonomikos.

Kalbant trumpai, kurdami mes ne tik realizuojame save, bet ir praturtiname pasaulį naujomis idėjomis, grožiu, emocijomis ir sprendimais, kurie daro gyvenimą prasmingesnį, įdomesnį, patiriame malonumą, daug gerų emocijų.

BENDRAS PRODUKTAS, KURĮ SUSIKURIAME TAIKANT SVEIKUS IR TEISINGUS METODUS

Kiekvienas rašomas gyvenimo memuaras leidžia suvokti, kas reikalinga gerai savijautai, tikslų nusistatymui bei teisingų ir sąžiningų išvadų susidarymui. Renkantis sau tinkamą betkurį metodą, kuris lanksčiai sudaro sąlygas prisitaikyti prie savo gyvenimo ar atliekamos funkcijos, kad palengvinti padėtį norint išvengti apsunkinimų bei streso atsiradimo.

Reikalingos mestastazės pusiausvyra yra vertinga tuo, kad galime išlikti pozityvūs, lankstūs, pasitikintys savimi ir savo jėgomis, nors kartais ir pristinga to. Tačiau nuoseklumo susidarymas yra vienas iš galimų metodų nuo kurio pradžios veiksmingai suveikia žingsnių seka. O, kad lengvai priimti į save - sunkiuosius luitus ar akmenis: pirma, turime būti išanksto pasirengę galimiems sunkumams ar laiko stokai, o antra, mąstyti lanksčiai į pagalbą pasitelkiant gyvenimo įvykius.

Kas priklauso nuo mūsų ar galėtų priklausyti?  Į šiuos klausimus taip pat vertėtų atsakyti sau pasirengus išanksto ar palaipsniui, ir apgalvotai, nors poreikis plečiasi ir mintys seka viena po kitos skirtingu laiku. Bet, kad nepasimesti tarp norimo turėti rezultato, paprasčiau vis naujai atsirandančias mintis atsižymėti į juodrašti bei panaudoti vėlesniu laiku kaip galimą papildomą įrankį.

Siekdami savų tikslų ar renkantis kitokį posūkį gyvenime, mes galime prisitaikyti savianalizės būdą, kurio pagalba padėtų su konkrečiais klausimais atskleisti save bei susivaldyti stresinėse situacijose. Pirmumo teisę teikiant konkretiems, o ne abstraktiems klausimams, mes galime atrasti ir susikurti plano dalį, kuris pasiūlo nevienetinius variantus taikyti siekiant tikslo. Svarbu kreipti dėmesį, kur yra pagrindinė šaka ir taškas, kuriame galėtume save atskleisti.

Kurdami savo vertę su atsirinktais metodais ir jų kuriama pagalba bei tinkamo stiliaus panaudojimu remiantis išsikeltu planu, pravartu atverti savo mąstymo duris bei suteikti galimybes jiems plėstis. Iš to kurdami produktą ne tik sau, bet tuo pačiu ir, tuo besidomintiems aplinkiniams mes leidžiame taip pat pajusti savo vertę. Atvėrimas savęs - tai poreikio patenkinimas, jo galimybių panaudojimas ir kokybės pasisėmimas savai strategijai.

Pasitelkiant savipagalbos patarimus ar jas sudarant pagal sau tinkamą eiliškumą bei praktinius veiksmus, mums paprasčiau prisitraukti reikiamų priemonių stalčiuką, kurio pagalba atveria lengvesnį postūmį į priekį. Kiekvienas asmeninis įrankis, kurį prisitaikėme sau iškarto, - leidžia pajausti ne tik palengvėjimą, bet ir efektyvios pagalbos suteikimą asmeniškai į vidų siunčiant reikiamus signalus. Siunčiami signalai į savo vidų - organizmą verčia priimti palengvinimo, pasitikėjimo, paskatinimo sąlygas. Šios sąlygos taipogi yra dalis visos sistemos dalis, kurios mažina stresą ar neigiamą energiją.

Bendrojo produkto sukūrimas, kuris skirtas atpalaiduoti visą kūno struktūrą ne tik iš vidaus, bet ir iš išorės bei visos visumos praktika: nuo naudingų užsiėmimų iki reikiamų veiklų ar dar neatrastų galimų pomėgių ir paskatinimo programų, kurių dėka sukuriama pusiausvyra tarp pasirinkimo, įgyvendinimo, svarbių žingsnių nusistatymo, esamų rezultatų įtraukimo tam, kad išlaikyti stabilumą bei vientisumą.

Apibendrinus visus pasiūlymus, mes galime sau leisti atskirti svarbius aspektus bei prisiimti tuos taškus, kurie sukuria rezultatyvų pagalbos praktiką, o ne tik teoriją. Vertės išlaikymas priklauso nuo mūsų pačių pasirinkimo, noro, laiko skyrimo apeinant kliūtį, nesvarbu, kada ir kur jos atsiranda. Svarbu pirmiausia patiems būti savęs palaikytojais, skatintojais ir eiti link tikslo ar savirealizacijos plano siekimo. Išlaikyti savo kultūrą kaip pavyzdį kitiems bei įugdyti teisingą požiūrį ir elgesio normas.