Kas Jus stabdo nuo to gyvenimo, kurį trokštate gyventi? Ar žinote, kaip konkrečiai paversti savo potencialą apčiuopiamais pasiekimais?
Vilmos Venckutės knyga “Asmeninio tobulėjimo gidas” siūlo ne tik atsakymus, bet ir įrankius. Gilindamasi į savirealizacijos taikymą, autorė parodo, kaip kiekvienas žmogus gali:
1. Atrasti savo unikalų prigimties kodą ir pašaukimą.
2. Sukurti aiškią strategiją, kaip savo idėjas paversti realybe.
3. Įveikti neveiksnumą ir sąmoningai priimti sprendimus, kurie veda į sėkmę.
Šis praktiškas gidas atveria duris į sąmoningą, tikslingą gyvenimą, kur Jūsų vidinis potencialas virsta išoriniu įgyvendinimu.
SAVOS VERTĖS KŪRIMAS - PRASIDEDA NUO PAČIO ŽMOGAUS SAVARANKIŠKUMO.
ASMENINIO TOBULĖJIMO GIDAS
VILMA VENCKUTĖ
2025
TURINYS
Mielas Skaitytojau ................................................................................................................................................................... 5
Saviugdos ryšys, kuris siūlo suteikti sau savipagalbą ......................................................................................................... 7
Kaip neprarasti motyvacijos arba kaip motyvuoti save? ................................................................................................... 8
Kas gali pakeisti požiūrį? Į ką atkreipti dėmesį, kad nepaklysti mintyse ...................................................................... 11
Kas yra demotyvacija? Kada esame demotyvuojami? ..................................................................................................... 14
Laiko planavimas. Laiko planavimas asmeniniame gyvenime ir darbo vietoje ........................................................... 18
Kaip suvaldyti stresą? Kokios priemonės padeda kontroliuoti stresą? ......................................................................... 22
Kas yra ribos? Kaip teisingai suformuluoti ribas? ............................................................................................................. 26
Emocijos. Emocijų valdymas ................................................................................................................................................ 30
Žmogaus balsas. Balso intonacija ir balso lavinimas ....................................................................................................... 32
Vadovavimo stilius ne tik darbo vietoje, bet ir asmeniniame gyvenime ...................................................................... 34
Savikontrolės taikymas nusistatant ribas ........................................................................................................................ 36
Iniciatyvos rodymas arba savirializacija ........................................................................................................................... 39
Sprendimų priėmimas - tikslų nusistatymas ................................................................................................................... 41
Kaip išspręsti vidinį konfliktą? ......................................................................................................................................................... 44
Kaip prisitaikyti prie situacijų, kurios yra netikėtos? .................................................................................................... 46
Spalvų reikšmė mūsų gyvenime ....................................................................................................................................... 49
Tikslų apibrėžimas siekiant jų .......................................................................................................................................... 51
Energijos palaikymas ......................................................................................................................................................... 54
Naujas etapas - papildoma vertė ..................................................................................................................................... 58
Metų pradžios užduotis .................................................................................................................................................... 59
Išorinių veiksnių poveikis asmeninei erdvei ................................................................................................................. 63
Kaip sau padėti kritinėse situacijose? ............................................................................................................................ 65
Kur galime atrasti save? .................................................................................................................................................. 71
Kokį kelią pasirinkti, norint pasiekti lengviau tikslus? ............................................................................................... 75
Kas gali padėti neigiamą poveikį paversti motyvuojančia priemone? ..................................................................... 79
Priemonės galinčios padėti išvengti įtemptų situacijų .............................................................................................. 83
Kaip padėti sau norint nusiraminti po streso? ........................................................................................................... 86
Kokią vertę susikuriame kurdami? .............................................................................................................................. 89
Kas svarbu reguliuojant savianalizę? .......................................................................................................................... 91
Bendras produktas, kurį susikuriame taikant sveikus metodus ............................................................................ 94
Saviveiklos garantinis fondas ...................................................................................................................................... 98
Mielas Skaitytojau,
Kiekvienas nueitas kelias ir kelyje sutiktas posūkis mus leidžia suprasti, atrasti, nusistatyti reikalingus planus, tikslus bei pasitikėti savimi ir šalia esančiais. Nesvarbu kokiu keliu žengiame, mes galime patirti įvairių pojūčių, sutikti neturėtų nuotykių, užduočių, tad statant kiekvieno kelio pamatą, susikuriame sau tokią aplinką, kuri mums suteikia balansavimo jausmą.
Augdami, renkamės žinias, jas skirstome į sistemas, tačiau dar negalime suprasti ir suvokti, kad tai psichologinio pasirengimo pamokos. Kiekvienas sutiktas iššūkis augant organizmui, mus veda į tokias vietas, kuriose turime susidurti psichologinėse pusiaukelėse bei jas išmokti įveikti. Tokiu būdu galime suprasti ir susikurti pagrindus, kurie pravers gyvenimo mokykloje.
Žingeidumas ankstyvoje augimo stadijoje leidžia susikurti mąstymo sistemoje reikalingos informacijos laikymo vietą. Kiekviena smegenų zona turi skirtingą veikimo principą, todėl labai svarbu mokėti suprasti, kaip jas reikia tobulinti bei nepažeisti svarbių zonų. Reikalingos žinios įgytos mokyklos suole pvz.: biologijos mokslai, suteikia šansą būti pasirengus psichologiškai, tyrinėjimui, pagalbos suteikimas sau ir kitam. Nagrinėjant pagrindus įsigiliname į gyvenimui praverčiančius dalykus, funkcijas, savybes, kurių pagalba galime užsitikrinti sveikesnę gyvenseną.
Konkretus informacijos srautas yra nukreipiamasis reiškinys į tam tikras lauko zonas, kuriose susiformuoja pasitikėjimo linija. Jeigu galime rinktis dalykus - tai galime kuo puikiausiai pasirinkti funkcijas, kurios bus atliktos naudojant vidinę energiją. Sujungiant tam tikrus šaltinius, galime sukurti reikiamus užduoties tikslus bei susirinkti faktus išvadų sudarymui. Užduoties atlikimas leidžia įsivertinti savo EGO bei konkrečius faktus ir vietas, kur dar turėtume tobulinti save bei auginti gyvasties lauką.
Saugant nervinę sistemą, kuri taip pat yra skirstoma į kelias šakas: periferinė, centrinė nervų sistemos, - privalome suvokti, kad tai svarbi sistema ir tai nėra paprastas daiktas su kuriuo galime žaisti. Pažeidę bent vieną nervų sistemos kanalą yra tikimybė turėti psichologinę traumą, apsunkintą mąstymą bei koordinaciją. Būtina aiškiai mąstyti, palaikyti nervinės sistemos sveikatą ir toleruoti sveiką gyvenseną. Padedant sau - galėsime žengti pirmyn bei nepasimesti sunkiame gyvenimo kelyje.
Saviugdos ryšys - tai ryšys, kuris siūlo suteikti sau savipagalbą.
VILMA VENCKUTĖ
KAIP NEPRARASTI MOTYVACIJOS ARBA KAIP MOTYVUOTI SAVE?
Šypsokimės, mylėkime, tikėkime ir ateis momentas, kuris parodys kryptį. Tikros krypties rodyklę, kuri leis tikėti. Tikėti tikru laukimu bei efektyvumu. O efektyvumas ir yra tikrojo rezultato garantija. Garantija viso to, kuo tikime ar tikėjome. Ir viso, kuo buvo galima tikėtis. Bendravimas, bendradarbiavimas - tai krypčių paieška, kas reikalinga norint gauti tikrą rezultatą. Lauktas rezultatas - tai jau įvertinimas už įdėtas pastangas. Bet, tačiau - tai nereiškia, kad nuleisti rankas, mesti viską į šalį. Tai didesnis mostas atrasti reikalingus faktus bei juos tobulinti toliau ir jų siekti.
Kaip ir dienos pradžia, taip ir pabaiga palieka motyvuojančias detalias kitoms dienoms. Kad sektųsi diena, būtina smegenis geromis mintimis maitinti iš vakaro. Tiesiog atitolkite nuo nesvarbių dalykų. Nesakykite, kad viskas svarbu. Taip tikrai nėra, jeigu išmoksime nuosekliai dėlioti mintis. Kuo anksčiau pradedama, tuo lengviau galima atsirinkti tikrąjį faktą. Faktą - ties kuriuo reikia dirbti. Dirbti taip, kad gautume dar geresnę perspektyvą tobulėti ir augti.
Augti galime visose srityse po truputį, bet būtina išlaikyti pagrindinį tikslą, eiti link jo. Žinant tikslą ką norime pasiekti, tikrai įmanoma. Mokinkimės motyvuoti patys save. Būtent save. Niekas kitas motyvacijos nepadidins, kaip pats žmogus. Taip, tikrai tiesa. Motyvuota diena bus tuomet, jeigu neapkrausime savęs su bereikšmėmis mintimis. Mintimis, kurios trukdo veikti ir tobulėti. O tobulėjimui ribų nėra. Ribos yra tik tam, kad eitume teisinga kryptimi.
Kaip jau buvo kalbėta apie kryptį eiti link tikslo. Pabrėžiu ir vėl, jog ji yra teisinga tuomet, kai sugebame save sulaikyti nuo nereikalingų veiksmų. Veiksmų, kurie gali išaugti nerimastingumą ir dvejonę. Šios dvi sąvokos sukelia dvejoti savimi. Bet tiek to, palikime jas ir eikime tolyn. Tolyn ten, kur mums gera būti. Būti su savimi toje vietoje, kur turime būti. O būti reiškia padėti sau: palaikyti save morališkai, kelti savo ištvermę, išvalyti protą atsakingais žingsniais. Žingsniais, kurie padeda save pataisyti ir išgelbėti nuo neadekvačių normų, nuostatų.
Taigi, ruoškime save iš vakaro. Atliktas šis žingsnis ir yra geros dienos pradžia. Tačiau nepatingėkime pamaitinti proto ir sveikais pusryčiais. Pusryčiai būtinybė, kad būtume žvalesni, veiklesni, mąstantys bei mokykimės vengti kritikos. Kritika mus smaugia it “smauglys”. Nutolome nuo natūralaus bendravimo, kurį atima technologijos, bet tam ir esame, kad išmoktume juos suderinti. Ieškokime bendrystės įvairiais būdais, nors ir gražiu palinkėjimu.
KAS GALI PAKEISTI POŽIŪRĮ? Į KĄ ATKREIPTI DĖMESĮ, KAD NEPAKLYSTI MINTYSE
Turime skirtingų dienų pagal nuotaiką, mintis, ryto naujienas. Kaip jos nesusigadinti? Kaip motyvuotai keliauti į darbą arba išlikti visą dieną su šypsena? Nesusigadinsime, jeigu niūres mintis nuvysime į šalį. Kaip tai padaryti? Perskaitykite įdomią mintį paremta ne kasdieniu klausimu. Ne apie netektis, pinigus ar horoskopus. O jeigu tai ir apie horoskopus - nenuteikite savęs pesimistinėms mintims, kad diena bus bloga. Nebūna blogų dienų. Tiesiog tos dienos kitokios, kad turėtume ką prisiminti sustabdant akimirką. O geriausia skaitykite iš minčių knygos ar išsirinkite įdomias mintis iš tekstų, kuriomis galėtumėte pasidalinti su žmonėmis. Ar tai palikti, kaip įamžinta momentą atminčiai.
Pasidairykite ir sudėliokite mintis pasikeitimams. Pasikeitimams namų aplinkoje keičiant spalvas interjere ar pakeičiant daiktų vietą perstumiant į kitą vietą. Domėkitės istorijomis, kurias galėtumėte papasakoti patys savame rate ir už rato ribų.
Geriausia pradėti nuo ten, kur pirmiausia mintys nuveda, bet ilgai su jomis neužsibūti. Esant būtinybei paimkite rašiklį į rankas ir išliekite tai ant popieriaus lapo. Tai taip pat vienas iš nusiraminimo etapų bei tuo pačiu savirializacija.
Nebijokite rizikuoti, eksperimentuoti. Suraskite hobį, kuris padėtų save išlaisvinti iš gniaužtų, kuriuose jaučiatės nelaisvi. Svarbu nebijoti tuo imtis čia ir dabar. Nedelskite jei kilo mintis kažką įgyvendinti. Gyvenimas tik vienas, tad jį ir gyvenkime. Gyvenkime šia diena, nes kas bus rytoj nežinia. Tačiau atsargumo planą reikia susidaryti iš anksto bei juo naudotis.
Sakysite: “nėra tam laiko”, labai dažnai šį pasakymą girdžiu. Bet šioje vietoje sakydami klystate. Jo turime pakankamai daug, tik turime tikslingai planuoti. Laiko planavimas - tai vienas iš pirmųjų punktų link geros savijautos. Planuojant laiką būtina atkreipti dėmesį į organizmo siunčiamus signalus. Nebijoti apie tai kalbėti ir ieškoti sprendimų. Sprendimų, kurie padarytų laisvesnį kūno judėjimą, sumažintų nerimą, stresą.
Taigi, laiko planavimas yra susijęs su ribų nusistatymu tiek asmeniniame gyvenime, tiek darbo metu, kad asmeninis gyvenimas ir darbas netaptų rutina ar toksiškas požiūris į jį. Neklijuokite etikečių asmeniui, jog kažko nesugeba ir pan. Keiskite požiūrį. Kodėl taip teigiu?, o gi tam, kad nesusidarytų demotyvavimas. Demotyvacija turiu omenyje ne juodas humoras, o galimybė susidaryti priešingybei. Tikimybė atsirasti atsiskyrimo atvejui, kas dažnai vyrauja aplinkoje, visuomenės rate ar darbo aplinkoje. Į tai nereikėtų žiūrėti skeptiškai, o tiesiog padaryti kažką naudingo. Tokiu būdu yra sukuriamas saugumo ir pasitikėjimo jausmas visomis kryptimis.
Kai išmoksime tikslingai ir be pesimizmo žvelgti į kiekvieną detalę, tuomet atsiras kelio sparta eiti į priekį ir ugdyti save. Teisingą požiūrį susiformuosime tada, kai išmoksime atskirti tikrovišką informaciją nuo melo bei ją tinkamai pasitikrinti. Nuo ko susikuria ir galimoji vertė, nauda, perspektyva veikti.
Jeigu sugebėsite išlaikyti švarų mąstymą, kurio dalis yra tik teisingai išugdyta praktika, o ne eksperimentas. Verta rinktis tai, kas padėjo asmeniškai veikliai perprasti nesusipratimus bei juos likviduoti. Likvidavus apkalbas - atsiranda terpė ją pripildyti neparalyžiuojančia informacija. Išlikti savimi yra savos pagarbos įrankis, kuris suteikia šanšus sau išspręsti bei įveikti įvairias situacijas. Taip pat iš jų sudaryti grandinę ir strategiją sekantiems žingsniams, funkcijoms, sprendimams.
KAS YRA DEMOTYVACIJA? KADA ESAME DEMOTYVUOJAMI?
Kaip suprasti, kas yra demotyvacija? Jau buvo šiek tiek užsiminta ankstesniame poskyriuje “Kas gali pakeisti požiūrį”, bet sugrįžkime ir dar kartą tai apibrėžkime plačiau. Buvo kalbėta, kad demotyvacija tai priešingybė motyvacijai. Kaip tai suprasti? O suprasti galima labai paprastai. Tiesiog reikia išmokti atskirti ir pajausti bei mokėti sau išreikšti mintimis, kodėl sukyla nesmagios emocijos. Nesmagios emocijos nesusikuria ir neatsiranda, o jas sukuria jutiminiu būdu pajaustas neigiamas poveikis - jausmas: nejaukumas, greitas neigiamų minčių susikūrimas ir pan.
Taigi, demotyvatorius turėtų pats suvokti ir suprasti, ar nedaro neigiamos įtakos asmeniui su kuriuo bendrauja. Demotyvavimą - galima priskirti, kaip nuolatiniam kritikavimui. O nuolatinė kritika ir sukuria požymius būti veikiamiems demotyvuotai, kad prarasti motyvacines savybes. Pasikartosiu ir čia, kad demotyvavimas - tai ne humoras, kuriuo yra juokaujama, o atvirkštinis variantas, kuris pakerta sparnus kilti aukštyn. Nuolatinis atkartojimas tų pačių neigiamų požiūrių, bet ne priemonių pateikimas, kaip būtų galima kokybiškiau atlikti ar suformuoti, išspręsti situaciją ar priimti pasiūlytus pasiūlymus ateičiai, kad sumažinti pasikartojančių situacijų. Bet tai nereiškia, kad reikia sukurti sąlygas, jog žmogus jaustųsi demotyvuotai.
Kodėl labai svarbu nenuklysti klystkeliais ir nesusimaišyti - tarp demotyvavimo ir motyvavimo? Jeigu norime, kad žmogus eitu kartu tuo pačiu keliu - teisingu keliu, mokinkime skatinti ir motyvuoti vieni kitus - nesudarant kritinių barjerų. Kodėl taip svarbu atkreipti dėmesį ar nesukuriami kritiniai barjerai? O gi todėl, kad nesusidarytų konfliktinė situacija. Būtent dėl konfliktinių situacijų, žmogus dažniausiai pasimeta ir gali netinkamai suformuluoti atsakymą. Kad išvengti demotyvuotų konfliktinių situacijų, būtina reaguoti ramiu požiūriu bei rodyti supratingumą iš abiejų pozicijų. Būtinybė yra tolerantiškai išklausyti ir kartu spręsti turimą situaciją.
Kaip tinkamai mokėti nusistatyti demotyvavimo būseną ar gaunama žodinę schemą, kurios būdų sukeliama įtampa ar kitokia organizmo juntama reakcija. Situacija galėtų būti, nepasitenkinimas darbe ar asmeniniame gyvenime susidariusioms situacijoms dėl tam tikrų priežasčių. Kaip neleisti savęs pačiam demotyvuoti dėl nepatenkinamos situacijos, kuri sukelia galimybę iššaukti konfliktą. Svarbu apsvarstyti kiekvieną detalę, neskubant bei apgalvojant smulkmenas, kad nesukeltų vidinės sumaišties. Vidinė sumaištis - tai priežastis dėl kurių asmuo dažniausiai čiumpa kraštutines priemones. Kraštutines priemones, kurios dažnai atneša sunkias pasekmes ne tik asmeniui, kuris jų imasi, bet ir aplinkiniams.
Kraštutinės priemonės - tai savęs žalojimo priemonės iš vidaus ir pan. Kad taip nenutiktų, būtina save analizuoti, stebėti, sekti. Daugelis manau sakysite, kad tai nėra įmanoma, negalite tam skirti laiko. Bet ir vėl klystate, taip galvojant. Visu pirmą pakenksite sau, o antrą - pavėluotai galite sureaguoti. Kuo greičiau reaguosite ir apsvarstysite, ką būtina koreguoti ar keisti savyje, tuo bus lengviau suformuluoti galutinius duomenis.
Galutinis savęs įsivertinimas susidėliojant interesus leis paprasčiau surasti spragas ir jas pašalinti. Tik darbas su savimi padės, kaip ir stresinėse situacijose gerinti koordinaciją, požymių atpažinimą, jų sprendimą. Tad, neleiskite sau sukaupti per daug minčių vienu metu, kad nebūtų sudėtinga jų analizuoti. Viską atlikite tuo pačiu laiku, kai dar informacija lengvai atgaminama. Susidėliokite galimybes, kaip būtų galima išspręsti pačiam, nepakenkiant kitiems. Pakartosiu, būtina dirbti pačiam su savimi, kad lengviau galėtumėte sau padėti betkokioje situacijoje. Tikrai nereikia griebtis vaistinių preparatų, kad numalšinti “gaisrą”. Tiesiog keliaukite keliu, kuris suteiks galimybę labiau save pažinti.
Kaip gali, šalia esantis žmogus pastebėti kitą žmogų, kad yra demotyvuotai paveiktas? Tai nėra labai lengva, ar per daug sudėtinga. Kad tai būtų galima pastebėti, reikėtų išmanyti kūno kalbą. O kūno kalba - atveria galimybes suprasti. Taigi, kūno kalbą sudaro: intonacijos parinkimas, mimikos, kūno padėtis. Paanalizuokime save, tuomet pradėsime suprasti, kas tai yra kūno kalba. Kūno kalba - tai vizitinė kortelė, atrasti naujų potepių ne tik dėl savęs, bet ir kitų gerąją prasme.
Demotyvacijos priešingybė motyvacijai priverčia kristi žemyn, tačiau jos išvengimas prieinamas. Kad išvengti demotyvacijos, svarbu sau suteikti galimybes išsinagrinėti situacijas bei jas aptarti ir susidėlioti žingsnius, kurie padėtų lengviau įveikti sunkųjį nešulį. Praktikavimas viena iš išeičių, kuris perduoda reikalingus įgūdžius ateičiai pasirengti iš psichologinės pusės. Jeigu įveikėme bent jau vieną nesąžiningą situaciją, lengviau bus ir tolimesniuose posūkiuose.
LAIKO PLANAVIMAS. LAIKO PLANAVIMAS ASMENINIAME GYVENIME IR DARBO VIETOJE
Gyvenimo laikas susideda etapais, kurie yra svarbūs kiekviename sprendimų priėmimo laikotarpyje. Taigi, kalbant apie laiką, pamirštame pačius svarbiausius dėsnius. Dėsnius, kurie ypatingai yra svarbūs užkirsti kelią nelaimei ar priimant sprendimus, kontrolės palaikymui tiek asmeniniame gyvenime, tiek darbe. Nebūtų laiko rėžimo - nebūtų galima nustatyti laiko ribų. Laiko ribos svarbios konstruojant svarbius klausimus, faktus, išvadas - skubant į pirminę pagalbą ar privačiame gyvenime, darbe.
Laiko tėkmė - tai milisekundės, sekundės, minutės, valandos, paros, dienos, savaitės, mėnesiai, metai. Pačios pirmosios milisekundės svarbios, kuo greičiau nustatyti koordinates. O koordinatės tai taip pat laiko dalis. Tai vietos suradimo ir nustatymo laiko dalis. Koordinatės asmeniniame gyvenime ir darbe svarbios, kad suvoktume kurioje visatos dalyje esame. Tai orientacija į svarbius priimamus sprendimus, kad būtų galima atlikti sau išsikeltus tikslus. Taip pat labai svarbios ir kitos laiko dalys, kaip transformacija. Transformacija - konstruktyviai sudaro planą veikti, ieškoti, padėti, kurti, realizuoti save.
Gyvenimo mokykla - tai jau visa laiko planavimo formulė. Formulė, kuri suteikia galimybę save ugdyti ne tik augant, studijuojant, bet ir saviraiškos būdu. O saviraiškos būdą jau taikome nuo pat pirmųjų gyvenimo dienų, tik skirtingomis kalbomis. Saviraiška - tai ne tik kasdienė veikla, bet ir dar daugiau. Ją matome kiekviename žingsnyje.
Pilnas saviraiškos realizavimas patampa tada, kai žmogus pasijunta laisvas, mažiau priklausomas nuo kitų. Įgyvendinant idėjas sukuria perspektyvą. Perspektyvą prisidedant prie kuriamo produkto, jo pateikimo, realizuojant planus ar su galimybę išspręsti susidariusią keblią situaciją. O į tai įtraukiant daugiau žmonių būtų puiki motyvacinė sistema. Naudojant saviraišką, kaip motyvacinę sistemą, - būtų praktiškiau nei siūlyti piniginę premiją. Visada turi būti pradininkas, kuris pradėtų realizuoti mintis, jomis dalinantis bei sukurti aplinkos atmosferą panaudojant papildomas idėjas. Papildomos idėjos - tai kokybiškesnis poreikių išpildymas visuomeniniame gyvenime - kolektyviniame gyvenime.
Apibendrinant, galima teigti, kad saviraiška ir laiko planavimas yra sąsaja, kaip konstrukcija etapų eigos ir funkcijų atlikimo visuma. Saviraiškos pagalba laikas lengviau planuojamas. Žmogus sugebantis pats sau koordinuoti laiką turi didesnę galimybę atlikti daugiau svarbių funkcijų. Galiu teigti drąsiai, kad laikas, kuris matuojamas nuo suformavimo iki pateikimo, leidžia kokybiškai atlikti pavesta užduotį. Tokiu pat principu taikytina ir asmeniniame gyvenime tik kitokia prizme. Reikia pažiūrėti iš skirtingų pusių, kad suprasti tikrąją formą, o sau sukurtos formos mums ir padeda save tobulinti bei tobulėti su galimybe pasiekti daugiau negu reikia.
Geras patarimas: “10 kartų pamatuokite, o 9 kartą pjaukite arba imkite”, bet ar tai tiesa. Manau tikras faktas, nes laikas yra sunkiai pamatuojamas. Laiko zonoje atsiranda įvairių kliūčių, vingių, tačiau šitoje vietoje nereikia pasimesti. Turėkite tik vieną mintį omenyje: “Kad nėra nieko, kas neįveikiama”. Viskas yra įveikiama, tik per greitai nuleidžiame kartais rankas. Ar kyla mintis, kad nesugebėsite? Tikrai sugebėsite išeiti iš padėties, jeigu save realizuosite dar nebūtoje situacijoje. Tai galimybė pasinaudoti saviraiškos pagalbą, kad išeiti iš susidariusios situacijos. Realizavimas idėjų - įmanomas ir galimas. Tik nedvejokite savo jėgomis. Tai įmanoma įgyvendinti, reikia nesustoti tai daryti. Visą reikiama informaciją susidėliokite raštu ar kitokiu Jums patogiu būdu. Išskirkite punktus, kad būtų lengviau rasti galutinį atsakymą.
KAIP SUVALDYTI STRESĄ? KOKIOS PRIEMONĖS PADEDA KONTROLIUOTI STRESĄ?
Stresas - tai vidinė būsena, kuris sukelia nepageidaujamus pojūčius. Nepageidaujami pojūčiai - tai atsiradęs raumenų įsitempimas, jaudulys, nerimas, sumažėjusi koncentracija. Taip pat stresas gali iššaukti arterinį spaudimą - padidinant jį, migreną - nuovargio pasekmės dėl įsitempusių audinių. Bet nereikia reaguoti taip drąstiškai ir galvoti, kad iš esamos padėties nėra galimybių išeiti. Taip nėra, ir niekada nebuvo. Stresas ir jo sukurti padariniai yra pašalinami. Tiesiog per juos reikia perlipti, o tiksliau perlipti per savo sukurtus įsitikinimus, jog nieko nėra neįmanoma padaryti. Tai ne ligos, o tiesiog iššūkiai, kuriuos įveikus atrandame patys save. Labiau savimi pasitikime ir lengviau atrandame reikiamus sprendimus.
Kodėl labai svarbu sekti savo organizmą bei siunčiamus organizmo signalus? Jeigu nereaguosime per organizmo daviklius į siunčiamus signalus, negalėsime suvokti, kaip išeiti iš esamos padėties. Jeigu laiku pastebėsime savo savijautą, tuomet galėsite ieškoti sprendimų joms išspręsti. Kad tai išspręsti, nebūtina kreiptis į spec. specialistus - tai įmanoma sukontroliuoti pačiam. Pats žmogus turi dirbti su savimi. Dirbdamas pats žmogus su savimi, gali suprasti save, kaip elgtis atsiradusioje situacijoje. Iš to yra mokomasi. Niekas kitas nepadės pačiam žmogui, tik jis pats. Tam skirtos terapijos - nenaudojant jokių medikamentų.
Kur daugiausiai patiriame stresą? Gyvenimo mokykla plati su ilgomis istorijomis. Kiekvienas patyrėme ir patiriame bei nuėjome ir nueiname skirtingus kelius, patirtis. Kiekvienas turime skirtingus sunkumus, išgyvenimus, nuklydimus. Taip pat kiekvienas turime ir skirtingai pasirinktą laiką eiti keliu, kuriame ir pasitaiko gyvenimiški iššūkiai. Bet kartais laiko nepasirinksi, jis pasirenka Tave. Tiksliau tai ne iššūkis, o tiesiog gyvenimiška užduotis - sukant save link tobulėjimo kelio. Kodėl tobulėjimo kelio? O gi kaupiant informaciją įmanoma sau išsikeltą ir suformuluota faktą išspręsti bei sukaupti savarankiškos patirties psichologinėje srityje.
Kokios priemonės padeda sumažinti ir sukontroliuoti atsiradusį nepageidaujamą pojūtį asmeniniame gyvenime, darbe? Priemonių turime labai įvairių nuo atsipalaidavimo su šiltos arbatos puodeliu ir gardžiu pyragėliu iki muzikos klausymo ar piešimo terapijų. Tik reikia save motyvuoti ir eksperimentuoti su savimi. Niekas negali spręsti už kiekvieną, tam yra pats žmogus. Nereikia kito žmogaus įsikišimo, kad sau paskirtumėte tinkamą atsipalaidavimo terapiją. Kad būtų lengviau suvokti į kurią pusę eiti, pakanka pamėginti viską išdėlioti lape. Mintys išdėliotos lape leis suprasti save, pajausti labiau, kaip veikia rašymas. Rašymas - tai taip pat viena iš terapijos būdų išreiškiant save ar sukuriant sau ateities idealą. Idealą, kuris padėtų dėlioti tolimesnes mintis dėl atsipalaidavimo, nusiraminimo metodų. Susidėlioję tolimesnius metodus ateičiai, liks tik juos patobulinti. Nesprauskite savęs į rėmus. Mąstykite plačiu kampu tiek, kiek mintys leidžia.
Streso atsiradimas susikuria dėl paskubomis atliekamų užduočių, žinant, kad tai laiko sankaupos esmė. Spaudimas dėl dažno laiko laikymosi, taip pat sukuria streso požymius. Laiką, kaip ir asmeniniame gyvenime, taip ir darbe turi sau kontroliuoti pats žmogus. Turi būti laisvas pasirinkimas. Kad žmogus orientuotųsi laike, tam nustatytos darbo valandos, o asmeniniame gyvenime likusi laiko trukmė. Žinoma nereikėtų maišyti sferų. Taip, kiekviena sfera skiriasi, bet dėl skubinimo nukenčia visos saugumo garantijos, žinoma ir kokybė.
Kad nekiltų nesusipratimų - reikia vengti skubinimo. O skubinimas sukuria spaudimą, tai yra psichologinį spaudimą. Kad nekiltų stresinės situacijos - nusistatykite ribas. Viena iš ribų nusistatymo esmė - tai nustoti viską atlikti paskubomis. Tiesiog orientuokitės laike. O mokėjimas save sutalpinti į laiką, tai streso sumažinimo priežastis. Sakysite, kad neįmanoma. Praktika rodo visai ką kita. Lieka dirbti su savimi. Tiesiog nusistatyti laiko prizmę, kad suprasti, kur reikia pasitempti. Išmatuokite save laike, tuomet suprasite kur susidaro galimybė tobulėti.
KAS YRA RIBOS? KAIP TEISINGAI SUFORMULUOTI RIBAS?
Kad galėtume kalbėti apie ribas, pirmiausia turime suprasti, kas jos yra. Taigi ribos yra ne tik poreikių patenkinimo dalis, kad išvengti netikslumų priimant sprendimus. Bet ir padeda susidaryti išvadas. Išvadas, kurios padėtų suvaldyti situaciją. Taip pat ribos reikalingos, kad asmeniniame gyvenime, darbe galėtume palaikyti kokybiškus santykius su žmonėmis. Nesvarbu ar tai kaimynas, kolega ar klientas. O teisingas ribų suformulavimas nesukuria neigiamų reakcijų.
Jau buvo kalbėta apie laiko ribas, kurios papildo ribomis santykiuose. Taigi, kad išlaikyti gerus santykius taikant turimas ribas, būtina jas teisingai suformuluoti. O tiksliau, reikia išmokti teisingai pasakyti: “Ne”. Sakysite sau ir vėl, kad tai nėra įmanoma. Taip sakydami sau, tiesiog meluosite patys sau. Kiekvienas suprantame ir suvokiame skirtingai, tad būtina ir tai yra labai svarbu: parinkti tinkamus žodžius bei formuluotę. Teisingai sukonstruotas pasakymas kažko atsisakant, nesukuria atvirkštinės reakcijos. Atvirkštinės reakcijos, kuri galėtų išaugti nepageidautinas emocijas. Emocijos labai svarbu, tačiau būtina taip pat tinkamai ir tinkamu laiku perduoti, kad kitas asmuo nepasijaustų nesmagiai, nejaukiai.
Kaip ištikrųjų reikėtų perteikti pasakymą “Ne”? Pirmiausia reikėtų atkreipti dėmesį į tuo metu turima situaciją. Kokio atsakymo esama situacija pageidauja sulaukti. Svarbiausia apmąstyti ir nepaskubomis pateikti atsakymą, kad žmogus, kuris jo laukia - suprastų ir nesureaguotų perkeltine prasme ir savyje nesusidarytų neigiamos minties apie jus pačius.
Taigi, galime pasirinkti betkokią situaciją, kad suvoktume, kas ištiesų yra tos ribos apie kurias kalbame. O kalbame apie santykių ribas, kurios yra pagrįstos laiku. Dažniausiai su laiku pagrįstos ribos sukuria nepageidaujamas reakcijas. Todėl atsiranda galimybė susidaryti nesutarimui ar kitokiai emocijai. Reikėtų apgalvoti, kuriose vietose reikalingos ribos, kad galėtumėte jas nusistatyti. Jeigu teisingai išmokstame kontroliuoti laiką, yra išmokstama ir teisingai nusistatyti ribas, kurios padeda palaikyti geros savijautos pusiausvyrą bei sumažėja tikimybė atsirasti perdegimui. Būtent prie perdegimo priveda - ribų neturėjimas. Taigi, su nusistatytų ribų pagalba, galime padėti ne tik savo, bet ir kito asmens savijautos gerinimui.
Kaip, kokias ribas galėtumėte nusistatyti sau? Pirmiausia reikėtų atsisakyti to, kas blaško, tai yra mažinti dėmesio blaškymą (ribojant žinutes ar skambučius); nutraukti pokalbį, kuris blaško; esant būtinybei nusnūsti pertraukos metu (tokiu būdu susigrąžinsite susitelkimą). Tiesiog apgalvoti strategiją, kuri padėtų išvengti nereikalingų atvejų (pvz. namuose atlikti papildomus darbus, parsinešant juos koreguoti ar darbo pašto dėžutės tikrinimas namuose ir pan.); nusistatyti patogų laiką pietų pertraukai ar trumpoms pertraukėlėms. Laiko koregavimas taip pat prisideda prie savijautos gerinimo bei galimybės sumažinti perdegimą. Tad leiskite sau darbe nusibrėžti ribas. Tai, kad esate darbe, dar nereiškia, kad negalite nusistatyti ribų. Taip pat nebijokite darbe išsakyti savo poreikių. Poreikiai taip pat labai svarbūs ir darbe, kaip ir asmeniniame gyvenime. Žinant kolegų poreikius - lengvesnis bendravimas tarpusavyje. Tokiu atveju, sukuriama didesnė pasitikėjimo disciplina kolegomis bei pačiu savimi.
Galime teigti, kad ribose slypi labai daug. O į tą daug, telpa visa visata, kurioje ir sukamės. Visatos laiko kontroliavimas, tai jau mūsų pasiekimas. Pasiekimas, kuriame atrandame save, kitus ir dar daugiau. Pirmiausia, jei nebūtų mūsų, tai nebūtų ir tų, kuriuos taip mylime, gerbiame. Kad tai išlaikyti, būtina tolerancija. O tolerancija - tai taip pat santykių mokykla. Mokykla, kurioje surandame pagarbos, atgailos, supratingumo ir kitų reikiamų savybių tolerancijai. Tad ribos ir padeda išlaikyti toleranciją, kurios neleidžia susikurti priešingybių linijoms. Linijoms, kuriomis nubrėžiama ribos vieta, pabaiga.
EMOCIJOS. EMOCIJŲ SUVALDYMAS
Tai viena iš psichologinės pusės sąvoka, kuri papildo bendrąją kalbą ar šnektą.. Bendravimo metu naudojant emocijas pavyzdžiui: šypseną ar vienos akies pamerkimas ar kitokį emocinį išsireiškimą. Taip pat su emocijų pateikimu perteikiama svarbi informacija. Ir tokiu būdų ištransliuojama papildoma informacija transliacijos būdu tai yra kūno kalba - kūno verbalinė kalba. Emocijos skirstomos į teigiamas ir neigiamas, objektyvų ženklus.
Kiekviena emocija turi savo suvokimo prasmę. Kas tai - paprasta suprasti, kadangi kiekvienas reaguojame jausdami, matydami. Kad suvokti matomas emocijas, svarbu atkreipti dėmesį į mimiką, o jutimines emocijas pagal jausmus. Emocijų kalba labai plati ir visko žodžiais neišsakysi, o gali ir labiau užgauti, įžeisti. Vieni juokus - supranta paprastai, o kitiems gali tai būti, kaip įžeidimas. Tad prieš panaudojant emocijų ženklus būtina apsvarstyti, kaip jas perteikti. Ar, kad matytų, ar, kad girdėtų. Ir ar, kad ir matytų, ir girdėtų.
Kad būtų lengviau bendrauti su emocijomis - būtina jas susiskirstyti į grupes: kur gėris - tai gėris, o kur blogis - tai blogis ir taip toliau, ir panašiai. Daugiausia reikia kreipti dėmesį į jutiminius emocinius dalykus, nes nuo to priklauso mūsų visų savijauta. Kodėl sakau reikia susiskirtstyti kūno kalboje emocijas, o gi tam, kad būtų lengviau pajusti, kaip vyksta bendravimas su žmogumi kūno verbaline kalba.
Emocijos apima ypatingai platų ratą pradedant nuo piršto lenkimo iki pat darba su galvos smegenų sritimis. Visos emocinės sritys pasižymi galvos pagrindiniuose pusrutuliuose. Kiekvienas emocijų pulsavimas pirmiausia persiteikia nuo galvos srities ir tik po toį kitas kūno dalis. Tokiu būdu galime atskirti požymius, jog bendraujame naudojant emocijas.
Kaip išvengti emocijų atakų? Emocijų atakų taip pat turime labai daug, kaip ir pykčio atakų. Kad suvaldyti emocijas ir neivyktų ataka būtina atlikti atsipalaidavimo pratimus, pradedant raumenų atpalaidavimu. Kaip taip galima padaryti pvz:. Susirasti ramią vietą, kad netrukdytų aplinkiniai bei atlikti relaksaciją. Pirmiausia mėginti pasiklausyti muzikos ar paskaityti arba atlikti gilaus kvėpavimo terapiją.
ŽMOGAUS BALSAS. BALSO INTONACIJA IR BALSO LAVINIMAS
Balsų girdime įvairių, bet kaip juos atsirinkti? Ar pravartu lavinti klausą, kad išgirsti tikrąjį “Aš”? Būtent tikrąjį “Aš” valdo balso registrai. Balso registrai, kurie turi kelias reikšmes. Reikšmes, kurios skaido kalbėjimo tembrą į keletą rūšių. O tos rūšys skaidosi dar į kelias, nes priklauso nuo lyties: ar tai yra moters balsas, ar tai yra vyro balsas.
Pavyzdys iš tikrovės.
Bendraujame su draugais laikydami rankose po kavos puodelį ir vienas iš draugų rato sako: “Bičiuliai, ką galėtumėte patarti norint suvaldyti savo balsą, kad neperrėkti kito žmogaus, ar sumažinti per garsiai kalbantį save.” Sėdžiu šalia iškarto negalėdama suregsti taisyklingo sakinio ir susimąsčiusi sakau: “Esu nespecialistė, bet balsą sutramdyti galima. Rekomenduočiau kreiptis į specialistą, kuris tiksliau galėtų patarti bei padėtų jį lavinti.” Tikiuosi draugijos narys tuo pasinaudos.
Tad linkiu ir kitiems nebijoti kreiptis pagalbos dėl iškilusių balso stygų problemų. Balso stygų problemą, tikrai galime sukontroliuoti. Tam yra skirtos dainavimo terapijos (nereikia bijoti, o imti ir uždainuoti, nors ir būtum neprofesionalas), raiškus skaitymas balsu ir kiti dalykai.
Taigi, kad suprastume save ir savo balso stygas turime ne tik jas lavinti, bet ir saugoti nuo laisvųjų radikalų. Būtent laisvieji radikalai, (kaip šaltis) kenkia mūsų balso stygoms bei trumpinti kalbėjimo trukmę, kad nesikauptų nepageidaujami organizmai ant balso klosčių.
Balsas ne tik mums skirta bendravimo dovana, bet ir galimybė parodyti, kad pasislėpęs “Aš” moka daugiau nei matosi. Lavinkime savo balsą kiek tik ir kaip yra įmanomą, bet tai geriausia daryti nuo mažų dienų. Kodėl nuo mažų dienų, nes po to viskas vyksta per peraugimo laikotarpį. Kaip žmogus auga, taip auga ir balso klostės, kurios padeda mums bendravimo metu.
Taigi, kad susikalbėtume turime pirmiausia įsiklausyti, o tik po to formuluoti sakinį, kad žmogus teisingai suprastų.
VADOVAVIMO STILIUS NE TIK DARBO VIETOJE BET IR ASMENINIAME GYVENIME
Ar reikalingas vadovavimo stilius santykiuose, ne tik atstovaujant įmonei ar valstybei bet ir šeimoje? Jeigu gyvename demokratinėje valstybėje tai demokratiškumas atsispindi ir santykiuose, tačiau vyraujantys ir kiti vadovavimo stiliai, kaip autokratas ir liberalas sukuria lyderio savybes. Lyderio savybes, kurių dėka sukuriama pusiausvyra tarp asmenų. Asmenų, kurie neša, traukia ir atstovauja interesus. Interesus šeimos, įmonės, asmens ir kitus.
Taigi, kad turėti darnius santykius reikia nuspręsti, kas bus atsakingas už tam tikrus dalykus ir juos atstovaus veiksmais. Veiksmais, kurie nepakenktų santykiams, o sukurtų darną, draugystę, lyderystę, bičiulystę. Kodėl išskyriau šias savybes, o gi todėl, kad šias vertybes kartais sugriauna bet kokia smulkmena. Smulkmena, kuri nebūna aptariama panaudojant demokratiškas vertybes, tokias kaip bendradarbiavimas, bendravimas, aptarimas ir bendras nutarimas.
Turint pasirinktą stilių būna lengviau atstovauti save, šeimai ir kitiems interesams. Tačiau daugelis galite ir nesutikti su tuo, kas yra čia rašoma, tačiau tai Jūsų pasirinkimas. Bet, jeigu Jums tai įdomu, malonaus skaitymo. Skaitymo, kuris leidžia įsijausti ir pajusti tai, ko galbūt kada dar nebuvote pajutę savyje. Kodėl tai miniu, nes skaitymas leidžia išjausti viską ko neleidžia išjausti išsakomi žodžiai.
Tęsiant kalbą apie vadovavimo stilių, tai stiliai kurie atsispindi ir aprangoje, etikoje bei plačioje visuomenėje. Stiliai, kurių dėka yra įgalinama etika. Etika, kuri leidžia mums jaustis laisvais, būti draugiškais. Norint išlaikyti pusiausvyrą būtina nusistatyti ir normas vadovavimo stiliuose, kurie padėtų subalansuoti santykius bei juos ugdyti ir tobulinti. Ugdymas ir tobulinimas reikalingi tam, kad nedingtų lyderiavimo bruožai. Bruožai, kurių dėka viršus gaus naudą. Naudą, kuri nukreips į tą pusę, kuri ves demokratiją į priekį.
Taigi turime tris stilius: autokratiją, demokratiją ir liberalus. Kad išlaikyti lyderio stilių reikia atsirinkti savybes iš kiekvieno stiliaus, tuomet bus gaunamas balansas. Balansas, kuris neleis nukrypti nuo svarbiausių dalykų priimant sprendimus. Priimant sprendimus būtina atkreipti į tas vietas, kurios leis sudaryti išvadas. Išvadas, kurios leis sukurti darnos lauką. Lauką, kuris sukurs saugumą.
SAVIKONTROLĖS TAIKYMAS NUSISTATANT RIBAS
Kodėl svarbi savikontrolė? Savikontrolė svarbi ir reikalinga tam, kad sugebėtume nusistatyti reikiamas ribas įgyvendinant idėjas ar palaikant ryšį su žmonėmis. Jeigu nesugebėsime savęs kontroliuoti, tuomet nebus lengva pasiekti to, ką būna žmogus sumąstęs ar nusibrėžęs tikslą bei planą pasiekti.
Taigi, kas sudaro kontrolės planus. Kontrolės planus sistemina pats žmogus. Tai laiko kontrolės, streso mažinimo sistemos kontrolės, ribų nustatymo kontrolės ir kitų svarbių priežasčių kontrolės norint sukontroliuoti nereikalingus veiksmus ar užkirsti kelią anksčiau laiko, kol neįvyko nesusipratimas. Tad norint palaikyti ir savikontrolę bei kontrolę būtina laikytis normatyvų, analizuoti ankstesnius rezultatus bei koreguoti planus.
Jeigu išmokome nusistatyti ribas ir planuoti laiką, tuomet galime išmokti ir kontroliuoti save. Sakytumėte nemokate savęs kontroliuoti. Aš Jums atsakau: “Jūs mokate save kontroliuoti, tik to nepastebite, kaip tai vyksta”. Taigi kiekvienas atskirties taškas turi kontrolę. Atskirties taškai yra ėjimas link tikslo - nusistatyti mažieji žingsniai. Kad pasiekti pagrindinį tikslą labai svarbu įsiterpti žingsnius, kurie palengvintų kontroliavimą, o ne stabdytų ėjimą į priekį.
Kas trukdo ugdytis savikontrolę? Savikontrolę trukdo ugdytis nepažinojimas savęs. Kad žmogus suprastų savikontrolę, turi labai gerai pirmiausia pažinti pats save, o tik po to kitą asmenį. Taigi savikontrolės taikymas sau yra labai svarbus aspektas, kuris parodo, kad žmogus moka save kontroliuoti. Kontroliavimas savęs padeda nustatyti sau užduotis kodavimo pavidalu. Jeigu užkodavome save laiko ar ribų kontrolėse, tai mūsų užduotis tai taikyti nuolatos kiekviename žingsnyje ir perspektyvoje.
Savikontrolės tikslas pasiekti tokį lygį, kad žmogus pasiekęs tikslą pamatytų tikrąjį rezultatą, kuris nebuvo lengvai apčiuopiamas. Savikontrolės pagalba žmogus gali save sukontroliuoti betkokioje situacijoje, nors tai situacijai ir nebuvo pasiruošęs. Kad suprastume pilnai savikontrolės reikšmę, tai turėtume ugdytis ir ugdyti nuo pirmųjų gyvenimo žingsnių.
Savikontrolės ugdymas svarbiausias mūsų visų aspektas, ko trūksta mūsų gyvenime bendraujant ir kuriant. Tad naudojant savikontrolės tezes galime sukurti tai, apie ką negalėjome net pagalvoti. Tiesiog svarbu asmeniškai save analizuoti ir pažinti bei perprasti ko trūksta pačiam. Nes, tik pats žmogus gali perlipti per save, per savąjį “AŠ”.
INICIATYVOS RODYMAS ARBA SAVIRIALIZACIJA
Iniciatyva tai išradingumas, kuris padeda mums tobulėti, tobulinti save. Jeigu nebūtume išradingi nežinotume, kuriuo keliu eiti. Kelias mus veda link tikslo. Link tikslo, kuris leidžia save išmėginti įvairiausiose rolėse. Rolėse, kurių dar nebūtą išmėginta. Rolės tai naujos idėjos, planai, pamokos, kurias reikia išmokti.
Taigi, kad pristatyti save būtina turėti pagrindus. Pagrindus, kurių pagalba galima pasiekti norima tikslą ir planus. Planus, kurie pavirsta šedevru. Šedevras gali būti, kad ir nedidelis pasiektas tikslas, bet įgyvendintas pilnai. Tikslas, kad ir pasiektas jį būtina tobulinti toliau šlifuojant ir keliant kartelę aukštyn. Atsiradus sunkumams nereikia nuleisti rankų ir palikti viską likimo valiai. O reikia keliauti toliau, kad atrasti kliūčių sudarytas spragas, kurios yra išsprendžiamos. Kad keliauti teisinga kryptimi būtina susidaryti tinkamą planą, kurio pagalba galime remtis norint gauti rezultatą. Rezultatą tokį, kurio galbūt nebuvo net tikėtasi.
Savirializacija, tai tas pats kaip iniciatyva tik kitoks pavadinimas. Toks ir yra skirtumas tarp iniciatyvos ir savirializacijos. Skirtumas, kuriuo metu galima perteikti savo mintis įvairiomis idėjomis bei pastabomis. Idėjomis ir pastabomis iš kurių pasimokome, kuria linkme judėti. Kad suvoktume kur turime pasitaisyti ir keliauti pirmyn. Savirializacijos tikslas leisti sau tobulėti, veikti, jaustis laisviems. Pasakymas laisviems tai nereiškia, kad nereikia laikytis įstatymų. Taip reikia jų laikytis, tačiau reikia suprasti viena, kad save realizuoti galime betkokiu momentu, betkurioje vietoje. Kad jaustume laisvę ir reikia save realizuoti kuriant naujas idėjas bei jas įgyvendinant.
Tad iniciatyva ir savirializacija padeda mums būti ne tik kultūringais, bet ir parodyti save. Parodyti ne tik save, bet ir ką sugebame bei galime nuveikti. Tik veikdami kažką galime ir pasiekti. Bet kokia idėja yra naudinga, savita. Iš idėjų mokomės ir semiamės kiekvienas naujos kūrybos. Kūrybos, kuri duoda naudos.
SPRENDIMŲ PRIĖMIMAS - TIKSLŲ NUSISTATYMAS
Sprendimų priėmimas svarbus ne tik organizacijoje, bet ir asmeniniame gyvenime. Bet, kaip mes juos suprantame? Ar tikrai suprantame, kas yra sprendimų priėmimas? Kad galėtume apie tai kalbėti, pirmiausia turime suprasti kur juos taikome, kokiose sferose naudojame.
Žinoma sprendimų priėmimą naudojame tam, kad galėtume išspręsti susidariusioje situacijoje iškilusius klausimus. Kaip tuos sprendimus mes sudarome, o sudarome juos etapais. Tik kaip juos mes skirstome. Sprendimų priėmimo etapai susidaro pirmiausiai nuo turimos situacijos. Turimos situacijos, kurioje reikia išsikelti sau klausimus, kad suskirstyti etapus. Etapai skirstomi nuo situacijos apibrėžimo iki geriausio sprendimo priėmimo ir įgyvendinimo.
Analizuojant klausimą, kurį turime, pradedame nuo jo skirstymo į keletą pogrupių, o tik po to atsirenkame geriausia variantą. Bet ar visada mums taip pavyksta atlikti, kad vėliau nesigailėti. Na manau sakytumėte, kad nevisada pavyksta išlaikyti nuoseklumą. Pritariu, nes nuoseklumo išlaikymui greičiausiai koją pakiša greitas priėmimas nuomonės dėl kurios tenka vėliau gailėtis, bet tai išsprendžiama. Kodėl sakau išsprendžiama, tiesiog reikia save nuraminti ir išnaujo apsvarstyti ir priimti teisingiausią sprendimą, kuris padės išspręsti iki galo susiklosčiusią situaciją ar klausimą.
Tai pirmiausia skirstant sprendimus nusistatome pagrindinį problemos apibrėžimą, vėliau renkame keletą kriterijų, galimų sprendimų apribojimų nusistatymas, vėliau variantų paieška ir pasirinkimas su kuriais variantais visa tai įgyvendinsime. Turėdami tikslų planą, kaip jau buvo kalbėta ankstesniuose poskyriuose galime atlikti užduotį išsamiai, nuosekliai ir tiksliai.
Apibendrinant galiu teigti, kad sprendimus priiminėjame kiekvieną dieną visose sferose nuo asmeninio gyvenimo iki darbo ir atvirkščiai bei kitos sferos, kaip pramogos ir sauga. Kad galėtume išsamiai save analizuoti turime suprasti save, kad skubėjimas ir lėkimas nieko gero per daug neduoda, o galbūt šiek tiek atima (tarkim saugumo garantą). Puikus pavyzdys: Vykimas automobiliu saugiai neskubant, ar lėkti kiek tik neša vėjas, kad po to reikia gailėtis. Tai ir pasako, kad sprendimus reikia apsvarstyti logiškai mąstant pasveriant kiekvieną rodiklį ne tik mechaniškai, bet ir automatiškai. Jeigu suveikia automatinis rodiklis, kad dabar reikia sustoti, tai ir sustokite, apgalvokite ir tik vėl toliau judėkite. Reikia prisiminti, kad už save atsakome mes patys.
KAIP IŠSPRĘSTI VIDINĮ KONFLIKTĄ?
Kas yra vidinis konfliktas ir kaip jį suprasti bei išvengti? Pirmiausiai užduokite sau klausimą ar suprantate, kas yra Jūsų vidinis konfliktas?. O gi vidinis konfliktas, tai tas pats kaip kovojimas su vėjo malūnais, bet viskas yra išsprendžiama. Išsprendžiama naudojant terapinius užsiėmimus.
Vidinis konfliktas yra susijęs su emocinėmis priežastimis, kai reikia savyje suvaldyti emocijas, tačiau viena ar kita emocija nenori pasiduoti. Emocijų kontroliavimas tai jau sukuria vidinio konflikto priežastį, kai save reikia sulaikyti. Kalbant apie vidinį konfliktą labai svarbu nepraleisti smulkmenų, tokių, kaip tarp sprendimų priiminėjimo etapų atliekamų skirstymų. Kodėl skirstymų, nes tokie dalykai taip pat sukuria vidinį konfliktą ne tik galvojant apie ėjimą kur nors, bet ir atsirenkant variantus. Būtent vidinis “Aš” turi būti sulaikomas, kad neįvyktų nesusipratimas.
Dalyvaujant vidiniame konflikte niekas nesupranta kas vyksta mumyse, tik tai suprantame mes patys. Todėl kartkartėmis nuo kitų nutylime daugelį dalykų. Dalykų, kurie galbūt nebūtų suprasti, kad tai vidinio konflikto dalis. Būtent vidinis konfliktas ir yra minčių ir jausmų prieštaravimas viena kitai.
Su vidiniu konfliktu susiduriame kiekvieną dieną, tik to galbūt nepastebime. Tai daroma taip pat per koduotes: jausmai - emocijos - ir vėl jausmai, - tai tarsi grandinėlė, kuri niekada nesibaigia.
Kaip sumažinti vidinio konflikto atsiradimus? Pirmiausia, kad žinoti kokią terapiją pasirinkti reikėtų pasidomėti ir jomis. Kad įveikti dažnus vidinius konfliktus mums svarbu su tarti pačiam su savimi, o po to jau vis kita. Norint išvengti vidinio konflikto - pirmiausia reikia nuraminti save, o vėliau apsvarstyti, kas vyksta su "manimi”. Susirasti atokesnę vietą ir pagalvoti, kodėl taip yra, taip vyksta. Būtent mūsų dažni prieštaravimai sau ir yra didžioji dalis to vidinio konflikto.
Kokios terapijos padeda sumažinti vidinio konflikto būklę? Vidinį konfliktą galima sumažinti tiesiog pasiklausant ramios muzikos ar paėmus lapą, rašiklį į rankas išlieti mintis, kurios neduoda ramybės. Būtent skaitymas, rašymas, ramus klausymasis ko nors duoda naudos smegenims jas nuraminant.
KAIP PRISITAIKYTI PRIE SITUACIJŲ, KURIOS YRA NETIKĖTOS?
Kas įvyktų ar nutiktų - nevisada galės į pagalbą atskubėti kitas asmuo, kuris galėtų padėti susitvarkyti esamoje situacijoje. Kaip būtų galima save sukontroliuoti susidariusioje situacijoje ir, kaip išlaikyti savo lygmenį, kad neįvyktų konfliktas?
Pirmiausia reikėtų suprasti, kad situacija - tai susidariusi problema. Situacijose dalyvauja ne tik žmogus, bet ir aplink esantys objektai, gyvūnai. Kad žinotume, kaip iš situacijos išeiti - turime įsivertinti savo galimybes. Kodėl miniu ir kalbu apie galimybes, nes pirmiausia turime suvokti ar nepritrūksime žinių, patirties, motyvų, pasirenkamo konteksto, taip toliau ir panašiai.
Taigi, socialiniame kontekste skirtingų situacijų suvokimas gali turėti įtakos konfliktų atsiradimui. Pvz.: Autobuse vyksta bilietų tikrinimas, prie Jūsų prieina kontrolierius ir prašo parodyti bilietą, tačiau jo greitai negalite surasti. Kaip tokiu atveju reaguoja abu dalyviai: kontrolierius klausosi ką sakote, dvejoja ar tikrai turite bilietą, nes negalite dabar rasti, o sakote, kad bilietas buvo skenuotas. Bet galiausiai randate bilietą ir parodote. Tačiau šioje situacijoje buvo tikimybė susikurti konfliktui. Kodėl konfliktui, nes papuolėte į emocijų audrą (tuo metu įsitempėte ir išsigandote, kad gali tekti nutraukti kelionę). Bet, tačiau suradus motyvus Jūs suradote bilietą atgaminant žingsnius, kur galėjote būti įsidėję bei išvengėte anksčiau laiko baigti savo kelionę į pasirinktą objektą. O kontrolierius taip pat įvykdęs užduotį - paleido kompromisinį klausimą.
Situacija gali būti priimtina, kai atitinka asmens lūkesčius, planus arba asmuo nepriskiria jai ypatingos svarbos ir yra jai abejingas. Priešingu atveju situacija nepriimtina, kai asmuo gali siekti ją pakeisti ar pašalinti savo veikla, elgesiu arba prisitaikyti keisdamas požiūrį. Tuo tarpu nepriimtinai situacijai - didesnės žinios duoda prielaidą teisingesniems sprendimams priimti, nors esame emocijų sraute - tokių, kaip baimės, panikos, pykčio ir kitų emocijų. Esant tokioje atmosferoje, asmuo atvirkščiai gali priimti neracionalų sprendimą, kuris galėtų sukurti nepasitenkinimą bei netinkamą pasirinkimą.
Apibendrinant galime teigti, kad esminis situacijų bruožas yra - galimybė priimti netinkamus sprendimus paskubomis, o tai nežada gero konteksto. Konteksto, kuriame būtų galima suvaldyti nepasitenkinimą esama situacija. Kontekste labai svarbu sukurti geras emocijas, kurios leistų svariai mąstyti bei tinkamai nusistatyti žingsnius, kurių pagalba būtų galima sumažinti iškilusios problemos ratą. Tokiu būdu žmogus nepatampa įsitempusiu bei nepatiria neigiamų emocijų audros. Turime žinoti, kad priimant išeities aspektus, veiksmas kunkuliuoja mumyse ir aplinkiniuose. Sąveikaujant su savimi ir situacija kontekste - turime išlikti ramūs, mąstantys, mokantys pasiskaičiuoti iki kokių lubų aukščio turime kilti. Kartelės pakėlimas ar nuleidimas stimuliuoja situacinius kontekstus bei išlaiko pozityvius situacijai ištaisyti priėmimo būdus. Tad būnant nesvarbu kokiame kontekste, turime išlikti ir budrūs.
SPALVŲ REIKŠMĖ MŪSŲ GYVENIME
Spalvų artelė leidžia išjausti savas mintis, jausmus, atspalvius. Niekas negali žmogaus sustabdyti ir uždrausti piešti savo svajones ar pasakų šalį. Kiekvienas atspalvis svarbus jausmų atskleidimui, savo minčių rašto išreiškimui.
Keteroje galime matyti ir dugną, tačiau ar, kas gali sustabdyti nardyti joje? Tai žmogaus pasirinkimas bei galimybė suprasti, kokią naudą galima iš to gauti. Kiekviena spalva ne tik atspalvis, o ir detalė sukurianti psichologijai reikiamų gydomų savybių. Spalva turi savo galių ir prasmės,- padedanti kurti aplink save tvarų pasaulį ir stabilius santykius. Kuriama detalė, parenkant atspalvius leidžia atrasti save bei parodyti savo intelektinius gabumus, tad labai svarbu neatitrūkti nuo atspalvių paletės.
Kodėl svarbu rinktis terapijai - spalvų terapijas? Kuriant savo savivertę per spalvas, galime atrasti ir pamatyti tai, ko negalėjome įžvelgti įprastai. Meno ar piešimo terapijos pagalba stipriname savo mąstymą, koncentraciją, išraišką, išmokstame taikyti techniką, kuri padeda atkurti fiziologines savybes.
Kas būtų, jeigu savo pasaulyje naudotume tik dvi spalvas (juodą ir baltą)? Naudojant tik dvi spalvas, sukursime minimalistinį pasaulį savo gyvenime, o naudodami visą spalvų paletę - įvairiaspalvį pasaulį. Įvairiame pasaulyje galime sutikti, kurti palankius santykius bei savo sveikesnę gyvenseną. Sveikesnis rytojus, padeda sukurti sau intelektinę pusiausvyrą, o prisitaikymas skatina tobulėti, ugdyti save bei sutarti su aplinkiniais.
Fiziologinių savybių pagalba, galime sukurti tai, ko galbūt negalvojome padaryti. Kūrybos panaudojimas padeda spręsti užduotis bei susidariusias įvairias situacijas. Tad svarbu suprasti, kad kiekvienas teptuko potepis ant drobės, tai tas pats, kaip ir eiti per gyvenimą susiduriant su nukrypimais. Suklydimą galime sutikti kiekviename žingsnyje, tad svarbu būti pasirengus iššūkiams. Pasitaikę iššūkiai, skatina labiau susimąstyti ir išnaujo nusistatyti reikiamus interesus, kurių pagalba atliekama permąstymo strategija. Naudojant strategijas, galime labiau sukontroliuoti iškilusias problemas ir kitokio tipo susidariusias situacijas. Tad labai svarbu ieškoti naujovių ir žinių, kurie padės tvariau užsitikrinti save savo aplinkoje.
TIKSLŲ APIBRĖŽIMAS SIEKIANT JŲ
Kaskart ieškant vis naujų minčių, atrandi save, savo pojūčius. Kiekviena padėta pėda ant grindinio - leidžia įspausti atminties žymę, bet taip pat ir atrasti kažką naujo. Būnant konkrečioje vietoje ir laike - gali suvokti, kad niekas kitas geriau nesuvoks to, ką gali suvokti pats žmogus.
Atviras žvilgsnis ir žingeidumas, sukuria primityvumą, kuris atskleidžia potencialą. Bet ar greitai sugebame įsisavinti žinias ir jas susidėlioti į stalčiukus galvoje? Kiekvienas turime stalčiuką, kuriame laikome svarbiam reikalui - svarbią informaciją, tačiau nevisada spėjame jomis pasinaudoti. Kartkartėmis pamatome, kad įgyta lyderystė padeda pasiekti lengviau norimą tikslą bei atskleisti turimus sugebėjimus mąstyti.
Kelias, kuriuo einame, sutinkame daug naujų iššūkių bei pavojų, kurie vėl atkuria turimas žinias bei jomis pasinaudojame. Kaupiant žinias, įgyjame naujų sugebėjimų bei nutiesiame kelią ateities lyderystei. Turint lyderio savybių, galime lengviau išspręsti problemas ir pasiekti užsibrėžtus tikslus.
Norint kilti aukštyn - turime įsisavinti sau keliamus tikslus, priežastis, užduotis bei susidaryti išvadas, kurios padėtų nenuklysti nuo plano. Tad renkantis tikslą, svarbu pagalvoti ar nepakenksime sau, o svarbiausia išoriniai aplinkai, kuri gali būti paveikta. Todėl svarbu turėti atsarginius kelis planus, kurie leistų esant kliūtims eiti į priekį nepažeidžiant psichologinės pusiausvyros.
Tik turint tvirtą mąstymą, galima žengti tvirta koja siekiamybės link. O, kad siekiamybės metu nenusvirtų rankos, svarbu būti pasiruošus psichologiškai. Turint psichologinius pagrindus, galime atskirti melą nuo tiesos ir tiesą nuo melo. Tvarus būdas leidžia pateikti savas kompetencijas bei galimybes, kurios nurodo kryptį bei galimus iššūkius. Galimybės pagalba galime atlikti mums gaunamas funkcijas bei pridėti vertės prie savo savivertės. Savivertės kėlimas - reikalingas, kad suvoktume, kiek esame verti to, kaip ją išlaikyti.
Mokant puoselėti savo vertę, galime parodyti, kad tik nuo mūsų priklauso, kokia vertė bus sukurta. Vertės kūrimas svarbus, kaip ir pagarbos rodymas sau. Jeigu rodysime sau pagarbą, tai savivertės matas padidės tiek, kiek mums yra naudinga ir reikalinga. Kūrybinis kelias ir mąstymas, leidžia sau pridėti reikalingos vertės ir matą, kad galėtume įsivertinti savo potencialą ne tik sau, bet ir parodyti aplinkiniams, kad esame vertingi.
ENERGIJOS PALAIKYMAS
Kaip žinome, energija - tai fizikinis dydis arba sistemos savybė nulemta gamtos. Tai gi, mums labai svarbu išlaikyti ir pritaikyti vidinę energiją bei tinkamai pasirinkti būdą, kuriuo būtų galima pakeisti vidinę energiją.
Kiekvienas žmogus esame skirtingai sutverti. Gimęs žmogus jau turi įgimtų tam tikrų savybių, jėgų bei intelektualinių sugebėjimų. Kad ugdyti žmogų, būtina suprasti, kokius gabumus rodo ir kaip juos ištobulinti ar sulieti į bendrą visumą. Svarbiausia sudėlioti energijos paskirstymą taip, kad nesusidarytų kūno apkrova.
Ugdydami save ar padėdami ugdytis kitiems, svarbu visko nelygiuoti pagal savo organizmą. Reikia atkreipti būtinai dėmesį, kad kiekvieno žmogaus organizmas yra skirtingas bei energiją eikvoja skirtingai. Svarbu pabrėžti, kad, kas tinka pačiam - gali netikti kitam asmeniui. Būtinumo užtikrinimas ir sąveikavimas - leidžia suprasti, nustatyti, aptikti, kontroliuoti būtinuosius skirtumus ir panašumus. Nagrinėdami ar skirstydami, galime tinkamai sudaryti planą ir pagal jį siekti užsibrėžtų tikslų.
Laikantis periodiškumo ir kitų svarbių elementarių savybių - galėsime susidaryti reikiamas schemas ir jomis vadovautis. Tad, kad schema būtų tiksli, labai svarbu ją sudaryti ir taikyti tik tam asmeniui su kuriuo yra dirbama, sąveikaujama. Renkantis teisingus požiūrius ir naudojant sąžiningus sprendimus, bus galima sudaryti sąžiningą, tikslų, galutinį užduoties variantą.
Toleruojant teisingą požiūrį, taip pat galimą palaikyti pusiausvyrą energijos lauke. Tad tokiu būdu yra galimybė mažiau sulysti bei mažesnė tikimybė atlikti užduotis be klaidų. Kiekvienas laiku neskubotas sprendimas padeda susieti galutinį užduoties atlikimą teisingai. Labai svarbu suprasti taip pat, kad žinių paskirstymas turi reikšmės greičio atžvilgiu. Kuo labiau atstatysime riekiamas žinias atliekant užduotį, tuo lengviau priimsime galutinį apsisprendimą.
Atsižvelgiant į šiuolaikinį gyvenimą, galima suprasti, kad energijos paskirstymas vyksta netolygiai. Tiesioginis sprendimas ir orientavimasis reikalingos tam, kad suvoktume kur ir kokią energiją panaudoti bei kaip ją naudoti. Skirstant energiją, turime ir rizikingų veiksnių, kurie gali sudaryti nepageidaujamus pojūčius. Nepageidaujami pojūčiai gali sudaryti trintį, kuris turi tikimybės paveikti psichologinę sveikatą. Jeigu jaučiame, kad užduoties atlikimas turi spragų - geriau savęs į kampą nesprausti, o šiek tiek atsitraukti ir apmąstyti. Apmąstymas reikalingas nuraminti organizmą bei atstatyti psichologiją. Suspėjus save sulaikyti nuo pabėgimo, suprasime tuo metu, kad užduoties atlikimas įmanomas.
Konkretumo susidarymas taip pat padeda skirstyti energijos srautą organizme. Kad tai suprasti ir pajausti, reikia pirmiausia gerai pažinti save. Mokant analizuoti save, bus galima gebėti padėti ir kitam organizmui perprasti ar suprasti, kokios funkcijos leidžia reguliuoti vidinę energiją organizme. Mokėdami kontroliuoti energiją - sugebėsime tinkamai pritaikyti atliekant užduotį ar bendraujant tarp žmonių. Tad labai svarbu išmanyti, kokiame lygmenyje esame bei, kaip galime toliau kelti savo kartelę.
Pirmiausia, turime būti pasirengę psichologiškai, kad sugebėtume įveikti sunkumus neprarandant pasitikėjimo savimi, savo jėgomis ir galimybėmis. Psichologijos išlaikymas ir jos tvirtumas, neleidžia arba sudaro mažesnę tikimybę būti pažeistiems ir sutrikdytiems. Prieš atliekant užduotį, labai svarbu save nuteikti taip, kad bus papildomų iššūkių. O įveikę užduoties metu iššūkius - prikaupiame ne tik papildomų žinių, tačiau taip pat sustiprėjame. Tokiu būdu, sumažėja ateityje būti sutrikdytais iškilus nesklandumams ar papildomiems sprendimams priimti.
Galutiniuose rezultatuose galime įžvelgti, kad labai dažnai energijos netikslus paskirstymas - sukuria nepasitenkinimą, nusivylimą, abejones. Kad taip nenutiktų, geriau atlikus užduotį papildomai peržiūrėti bei padėti galutinius sprendimus. Jeigu toleruosime koncentraciją, veiksmų pritaikymas bus žymiai efektyvesnis. Tikslingas priimtų sprendimų rezultatas atsispindės tada, kai užduotis atliksime susikaupę bei turimomis galimybėmis.
Naujas etapas - papildoma vertė.
VILMA VENCKUTĖ
METŲ PRADŽIOS UŽDUOTIS
Prasidedant naujų metų startui - įvyksta atgimimas. Išnaujo pradedame dėliotis planus, tikslus, užduotis bei ieškome vertingesnių savybių joms įgyvendinti. Tuo metu mąstymo metu įvyksta informacijos perkrovimas ir atstatymas naujose rolėse. Būtent tuo metu įvyksta kažkas tokio, ko negalime iškarto suvokti. Tad kūrimas suteikia galimybes susidaryti etapus, kad nepatirti psichologinio persitempimo lygmenyse. Lygmuo - tai nenuosekli mąstymo procedūra, kuri priverčia sutrikti bei nuleisti rankas.
Kiekvienas esame individas, kuris turime teisę į teisingą požiūrį, atsakomybę, savęs pristatymą bei bendradarbiavimo palaikymą komunikuojant. Būdingus bruožus turime panašius kiekvienas, tačiau nevisada pavyksta jais pasinaudoti. Kodėl svarbu būti matomu? Aplinkoje turime įvairių pavyzdžių, kurie parodo teigiamas ir neigiamas puses, bet svarbu nepamiršti savosios pusės. Kad išlaikyti savo stereotipus būtina išlikti savimi - žmogui su kultūra.
Kodėl svarbu išlaikyti savo bruožus, nes nuo to priklauso kito asmens atsivėrimas. Jeigu nesugebėsime atlikti savo intelektinių gabumų nesvarbu kokia prizme, tuomet nebus patvariai kuriamas bendravimas tarp kelių asmenų. Tad norint išlaikyti ne tik matomumą, bet ir bendrystę - privalome susikurti aplinkoje erdvės pagal atstumą, kuri netrikdytų ryšių palaikymui.
Būtinybė erdvės išlaikyme, svarbu neprarasti komunikuojančių savybių. Bet taip pat labai svarbu suprasti, kad kiekvienas asmuo pageidauja asmeninės erdvės, kurioje jaustųsi laisvai, neįsitempęs, būtų išlaikyta atsipalaidavimo terpė bei suteikiama galimybė atvirai reikštis. Atvirumo būdingumas, reikalingas tam, kad žmogus suprastų, kas svarbu bendravimo metu ir, kaip to bendravimo nesugadinti. Toleruojant išsikeltus savo tikslus atėjus naujiems metams, svarbu ne tik juos įgyvendinti, bet ir tobulinti bei su jais kartu augti. Keliant sau tikslus, svarbu išlaikyti nuoseklius ryšius juos įgyvendinant ir jų siekti taip, kad neturėtų neigiamos įtakos kitam nariui.
Kur slypi tikrasis atsakymas išsikeltose užduotyse? Tikrasis atsakymas atrandamas, jeigu iškarto susidarome pradines išvadas. Būtent išvadų susidaryme galime lengviau įkomponuoti tikslų eigą. Žinoma įgyvendinant savo tikslus, pasitaiko ir nenumanytų papildomų užduočių. Reikia suprasti vieną, kad einant tikslo keliu - atsiras papildoma užduotis. Esminis bruožas, kad užduotis bus pasiekta ir atlikta iki galo.
Tobulėjant, mes galime atstatyti savo interesus bei privilegijas, kuriomis galime remtis bei atstovauti save. Pirmiausia, taip pat reikia suprasti ir tai, kad kiekvienas savo srityje tiek asmeniniame gyvenime, tiek darbe taikome įgytas žinias gyvenimo mokykloje bei studijų laikotarpiu. Tačiau taip pat svarbu, ar kiekvienas turi tas žinias pasitikrinęs egzaminuojant save. Savęs egzaminavimas tai ne žinių perėmimas iš kito asmens, o įgytos ir sugeneruotos iš asmeninių kompetencijų bei įgūdžių. Tai atsispindi mūsų metiniuose tiksluose.
Žinant, kad metiniuose tiksluose yra apibrėžta daugiau nei ankstesniuose metuose, ar didesni poreikiai praplėsti jau vykdytuose tiksluose, būtinybė atsiranda suformuluoti naujas užduotis ir išvadas. Išanksto susidarę planą - turėsime didesnę galimybę nueiti toliau nei galėtume pagalvoti. Tikslumas kuriamas, turint savo primityvias sąlygas, kurios galioja ieškojimo, kūrimo ir statymo metu. Svarbiausia remtis savo intuicija, pasitikėti savimi bei sau susidaryti palankias sąlygas jų siekiant nepakenkiant spindulio mastu esamiems objektams, nariams.
Koordinuojant metinę plano eigą, svarbu rinkti informaciją, ją apdoroti bei pasižymėti užrašuose esminius dalykus - bruožus. Turint nubraižyta schemą, kurios pagalba praverčia sukurti tendencijas yra konkurencijos sąlyga. Naudojant vaizdinę medžiagą, galime sau sudėlioti detales, sąlygas, normatyvus. Tokiu būdu veiksmingiau atsispindi plano turinys, įvaizdis ir būtinosios detalės.
Kalbant apibendrintai apie metinius tikslus - jų eigos išlaikymą sąlygoja tinkamai priimtos sąlygos. Turimos sąlygos įgalioja laikytis normų bei jų nepažeisti. Normų pagalba išvengsime pažeidimų bei nebūdingų požiūrių į užduotis. Privalome vertinti save, savo laiką, galimybes bei gaunamą grįžtamąjį ryšį. Svarbiausia savęs nepalikti nežinioje bei susikurti sau motyvą, kad atliekamas planas reikalingas, naudingas, svarbus.
IŠORINIŲ VEIKSNIŲ POVEIKIS ASMENINEI ERDVEI
Kokie išoriniai veiksniai gali paveikti asmeninę erdvę? Kaip tuos veiksnius galime skirstyti? Kokia jų nauda ar neigiamas poveikis?
Išorinius veiksnius galime suskirstyti į kelias kategorijas, - tai yra išoriniai veiksniai privačiose valdose ir aplink esančią teritoriją supančią pačią gyvenamosios zonos objektą. Taigi, galime išsirinkti išorinius veiksnius, kaip pavyzdį, kurie supa namuose bei nusistatyti teigiamą ir neigiamą poveikį. Kad tuos veiksnius suskirstyti, patogiausia naudoti dviejų dalių lentelę skaidant į dvi dalis: Išorinių veiksnių teigiamas poveikis ir išorinių veiksnių neigiamas poveikis. Pavyzdys lentelėje.
| Išorinių veiksnių teigiamas poveikis | Išorinių veiksnių neigiamas poveikis |
| Kieto pagrindo čiužinys - stuburo skausmams mažinti. | Perilgas miegojimas ant kieto pagrindo gali paveikti kitas kūno vietas. |
| Minkšti baldai - maloniau įkristi ir patogiai įsitaisyti. | Neigiamas poveikis stuburui. |
| Apšvietimas - tinkamai sureguliuotas apšvietimas, gerina savijautą ir kuria jaukumą aplinkoje. | Netinkamai sureguliuotas apšvietimas turi poveikį savijautai. |
Lentelė. Išorinių veiksnių išskyrimo pavyzdys pagal naudą ir galimą poveikį.
Naudojant vaizdines medžiagas yra didesnė galimybė greičiau įsisavinti reikiamą medžiagą ir informaciją. Kiekviena vaizdinės medžiagos detalė, leidžia Sau sugeneruoti teisingesnę mintį, plačiau įžvelgti situaciją, galimą problemą ir panašiai bei rasti daugiau nei keletą galimų sprendimų. Būtina atkreipti dėmesį, kas ištikro leidžia suformuluoti pirmąjį situacijos apibūdinimą, jos galimą nuoseklumą ir tiksliau apibrėžti galimos priežasties galutinį įvertinimą.
Apibendrinus, kiekvienas asmuo esame skirtingo požiūrio, skirtingos įžvalgos, bet svarbiausia tiksliai nustatyti tikrąjį variantą, kuris leidžia suformuluoti sąžiningumą, teisingumą, - atsisakant galimos melagystės.
KAIP SAU PADĖTI KRITINĖSE SITUACIJOSE?
Kodėl svarbu nepasimesti kritinėse situacijose bei ką leidžia jos išmokti? Kiekvienas individas turintis išprūsusį mąstymą, iškarto pasakytų, jog visos kritinės situacijos yra skirtingos bei turinčios galimų atkreiptinų vietų iškurių būtų galima pasiugdyti, įžvelgti, pasverti ir rasti dar keletą galimų išeičių, kurios palengvintų spręsti situaciją. Analizuojant situaciją yra vertingas postūmis rasti naudingos informacijos, kurios pasvėrimas leistų labiau įsigilinti į problemą, kad ir kokia ji atrodytų smukdanti.
Norint lengviau ir laisviau jaustis betkurioje sunkesnėje situacijoje, svarbu išanksto pasirengti nuo Savęs nuimant streso galimus požymius bei atsipalaiduoti. Atpalaidavus nervinę sistemą ir pašalinus pradinę įtampą prieš situacijos analizavimą, - būtų paprasčiau į Save sugerti gaunama informaciją, kuri yra apsunkinta ir reikalaujanti įtemptai, profesionaliai apmąstyti kiekvieną sutinkamą detalę. Svarbiausia leisti Sau būti laisvesnio požiūrio, bet remiantis tik patikrintos informacijos faktais, kuri turėtų būti ilgai analizuojama, kas ir kur yra teisinga.
Vertingumą susikursime Sau tuomet iš turimų šaltinių, jeigu tinkamai panaudosime turimas žinias iš išprūsimo, o ne iš gatvės susirinktos informacijos. Reikia prisiminti, kad išprūsimą ugdo tos vietos, kur yra patikrinta informacija, o ne kalbos, kurios būna persukamos nevienoda mąstysena.
Tačiau, kai asmuo didžiąją dalį informacijos panaudoja praktiškai ir teisingai bei pasitikrina jos veiksmingumą, išsiugdo įgūdį lengvai judėti bei paprasčiau suprasti, kas vyksta. Išskyrus tuos atvejus, kai kasnors verčia perlaužti Save į blogąją pusę bei galimai pasimesti tarp minčių. Kaip to galėtume išvengti? O gi yra nevienas sprendimo būdas, kurie palengvina situacijoje. Svarbu turėti omenyje, kad viską reikia apmąstyti ramiai, ramioje aplinkoje, kad nepaveikti nei vienos, nei kitos pusės.
Paanalizuokime, kas galėtų padėti teisingai susikaupti ir veikti išvengiant išsekimo. Jeigu galime rasti savyje vietą, kuri tuo metu apsunko, tuomet bus paprasčiau padėti atpalaiduoti organizmą ir reikiamas įtemptas sistemas be kurių pagalbos negalėtume atlinkti užduoties ar funkcijos. Priemonių yra begale, bet svarbu jas atsirinkti ir prisitaikyti tik tas, kurios tikrai leidžia išgauti rezultatą. Patarimas: Visada stenkitės tas priemones kaitalioti, kad organizmas matytų veiksmingumą bei nepatirtų galimo pasyvumo. Žinome puikiai, kad pasyvumas yra didžiausias priešas patapti mieguistiems, tingiems ir mažiau orientuotiems. Kaip tai naudoti komandoje, o gi yra būdas, kad kiekvienas narys gali prisidėti taktiška mintimi, kuri galbūt padėtų pakilti. O, jeigu ta mintis ir būtų nesuprasta, tiesiog ją priimkite ir nekomentuokite. Geriausia išeitis būtų pasilikti analizavimui ir tą mintį mėginti suprasti vėliau bei atsidėkoti (svarbos turi ir žalingų įpročių ydos, nes išreiškimas iš tokių asmenų gali pasijausti agresyvus pertempimas - mažiau suprantamas).
Pirmiausia, pradedant vesti kalbą apie pirmines priemones, kurios padėtų sugeneruoti savipagalbos principus, svarbu suvokti, kurioje aplinkoje vyksta veiksmas. Taigi, pirmiausia, kas galėtų padėti, tai yra dėmesio nukreipimas į aplinką ir kūną, kurio pagalba yra įmanoma sugrįžti į dabartį, nutraukiant nereikalingas mintis ir emocijų tunelius. Kaip atlikti tokį procesą tuo metu, kai yra būtina. Tuo atveju, verta panaudoti, tokius pojūčius:
5 daiktai, kuriuos matote: Apsidairykite ir pavadinkite penkis matomus daiktus.
4 daiktai, kuriuos galite paliesti: Palieskite keturis daiktus ir pajuskite jų tekstūrą, temperatūrą.
3 garsai, kuriuos girdite: Įsiklausykite į aplinkos garsus.
2 kvapai, kuriuos užuodžiate: Pamėginkite užuosti du kvapus.
1 skonis, kurį jaučiate: Pajuskite skonį burnoje arba išgerkite vandens.
Kitas žingsnis, kuris yra vienas iš svarbesnių, tai dėmesio skyrimas kvėpavimui. O, kaip teisingai reikėtų atlikti: Lėtai ir giliai kvėpuokite per nosį, skaičiuodami iki 4, sulaikykite kvėpavimą 4 sekundes, iškvėpkite per burną, skaičiuodami iki 6. Pakartokite keletą kartų.
Prie teisingo dėmesio nukreipimo į aplinką taip pat prisideda ir kūno pojūčiai, kurių pagalba yra taipogi svarbi atsipalaiduojant. Kaip, tai atlikti: Susikoncentruokite į savo fizinius pojūčius: širdies plakimą, odos jausmą, įtampą raumenyse. Pasakykite sau: “Jaučiu įtampą savo pečiuose.”
Nuo ko dar priklauso atsipalaidavimas bei savipagalbos metodų panaudojimas. Prie šių savybių prisijungia ir mintys, ir emocijos, kurios taip pat verčia suktis į sudėtingus ruožus bei iš jų grįžti į dabartį. Prisiliečiant prie šio metodo analizavimo, pirmiausia galime nukreipti save į esamos - dabartinės situacijos ampluą ir paanalizuoti. Nuo ko tai prasideda. Pirmiau svarbu yra atpažinti jausmus be kritikos, kurie leistų suvokti, ką šiuo metu jaučiu. O, tai yra galimybė atsiriboti nuo emocijos ją stebėti. Taip pat svarbu atsiriboti nuo minčių, kurios priverstų patirti galimą krizę. Pvz.: “Tai mano jausmai, bet aš nesu tie jausmai.” arba “Ta tik mano mintys, o ne faktinė tikrovė.”
Kad rezultatas būtų labiau kontroliuojamas, būtina susitelkti į tuos dalykus, kurie gali būti kontroliuojami. Galime sau užduoti klausimą: “Ką aš galiu padaryti čia ir dabar, kad situacija pagerėtų?” Svarbu susitelkti į mažus, įgyvendinamus žingsnius, o ne į didelę, nevaldomą problemą.
Taip pat svarbus metodas, tai veiksmai ir socialinė parama. Kas svarbu toleruojant šį savipagalbos metodą. Pirma išlaikyti rutiną pagal turimą dienotvarkę bei ją mėginti koreguoti. Antra, jeigu reikia kreiptis pagalbos į žmogų, kuris galėtų išklausyti bei padėtų nuimti nuo savęs esamą naštą. Trečia, svarbu valdyti informaciją, kuri galėtų neigiamai paveikti. Pasirinkite patikimus šaltinius ir nustatykite tam tikrą laiką per dieną, kada atnaujinsite informaciją. Ketvirta, ypatingai svarbu turėti sveikus įpročius, kurie padėtų atitolti nuo brutalių dalykų galinčių paveikti neigiamu pojūčiu. Svarbiausia išlaikyti fizinį aktyvumą, toleruoti sveiką gyvenseną, mitybą ir pakankamai išsimiegoti. Venkite alkoholio, tabako, ar per didelio kofeino vartojimo, nes jie tik pablogina nerimą.
Kaip jau minėjau, svarbu tinkamai susidėlioti metodus taip, kad jie būtų ne tik veiksmingi, bet ir naudingi. Tokiu būdu susikursime vertę ir sau, ir aplinkiniams. Rezultatą turėsime tuomet, kai nuosekliai praktikuosime ir įsivertinsime savarankiškai, kur reikėtų patobulėti bei koreguoti asmeninius pasirinkimus, tai yra poreikius, kurie nebūtų žalingi ir ydingi.
Apibendrinus, kiekviename savo asmeniniame asmenyje, galime surasti tikrąjį žmogų, kuris yra vertas būti pasitikintis savimi bei galintis padėti ir kitam. Jeigu įdėsime savarankiškumo, tuomet patiems bus lengviau suvokti ne tik esmę, kur einame, bet ir, ką galėtume matyti žiūrint į priekį toje pačioje situacijoje. Pačių vertė priklausys, jeigu dirbsime patys su savimi. Sukurdami verte sau, ją kursime ir šalia esantiems bei galėsime tai perduoti ir ateities žinovams, ugdytiniams, kurių vertė taip pat kuriama, remiantis patikrintais faktais.
KUR GALIME ATRASTI SAVE?
Skirtingas pasaulis labiau leidžia suprasti ir suvokti skirtumus bei panašumas. Bet, ar tikrai sugebame tai įžvelgti ir padėti sau atkreipiant į požymius, kurie galėtų paralyžiuoti ne tik santykius bei dalinai gyvenimą. Ar pakanka tik norėti ir, ar reikia mokėti save perprasti ir įvesti taisykles aplinkybėms, kurių išvengimas galimas.
Nuo ko prasideda mūsų gera savijauta: nuo norėjimo tik pailsėti ir nieko dalinai neveikti ar būti aktyvioje veikloje, kuri neleistų pavargti, o, kaip tik padėtų pagerinti savijautą bei atstatyti reikalingas funkcijas tai yra pagrindinę nervinę sistemą. Kodėl svarbu skirti dėmesio nervinei sistemai? Apibendrintai kalbant, kad būtų paprasčiau suprasti yra vertingas suvokimas, jog tai sistema, kuri atlieka pagalbinę funkciją priimant sprendimus atliekant užduotis. Vertę turėsime tada, kai tinkamai ją rūpinsimės ir skirsime laiko pailsėti.
Kur galėtume rasti save taip pat yra svarbi tema ir ja verta domėtis bei apie ją kalbėti, ko pasekoje tai mūsų gyvenimas. Jeigu žinosime, kur galime atrasti save, turėsime nemažai galimybių geriau save pažinti bei lengviau būtų sau padėti. Tam į pagalbą gali ateiti daugelis priemonių: apmąstymas, permąstymas ar susidėliojimas savybių iš kurių galėtume rasti atsakymą.
Pradedant kalbėti apie savęs radimą tam tikroje vietoje, svarbu pabrėžti, kad esame kiekvienas skirtingai sukurti ir turintys skirtingus gyvenimo etapus, šuolius bei nuosmukius, kliūtis. Taigi, uždavus klausimą sau: “Kur galiu save atrasti?” yra šansas sau sudėlioti paprasta mozaiką bei kertinį pasaulėlį, kurios vertingai pasitarnautų kiekvienu atveju jas praktikuojant.
Pirmos eilės etape, kad save galėtume rasti ir atrasti yra rami tyla ir vidinė refleksija. Tai būtų tikrojo “aš” paslėpimas po kasdienio gyvenimo triukšmu, pareigomis ir kitais lūkesčiais. Vienatvė ir tyla tai vienas iš būdų, kur galime skirti laiko sau, kai niekas netrukdo. Į etapą įeitų pasivaikščiojimas gamtoje, ramus vakaras namuose ar meditacija. Sekanti vieta, kur galime surasti save - tai įsiklausymas į kūną, kuris prašo atkreipti dėmesį į tai, kaip jaučiatės, o rašant dienoraštį padėtų išreikšti ir įsisąmoninti mintis bei jausmus.
Šis etapas, kur save atrandame - tai yra savo veiksmuose ir patirtyse. Šioje vietoje, mes save geriau pažįstame negalvodami apie save, o veikdami ir išbandydami naujus dalykus. Iššūkiai, komforto zonos plėtimas, kertinės vertybės, kūryba ir aistros priverčia pamiršti laiką bei pasirengti kovoti dėl tam tikrų dalykų, kurios galėtų priversti susidurti su baime, reakcijomis ir galimybėmis.
Norint ne tik rasti save, bet ir išlaikyti santykius su kitais, svarbu matyti savo sąveiką su išoriniu pasauliu. Kas leistų tai suprasti, o gi yra keletas pagalbos priemonių, kurios palengvina permąstyti vertingą informaciją. Taigi, kad turėtume santaiką su išoriniu pasaulius, svarbu turėti tam tikras ribas, kurios yra reikalingos dėl poreikių ir vertybių parodymo bei įtvirtinimo. Taip pat grįžtamasis ryšys yra svarbus bruožas santykiuose, kurio vertė ir nauda turi kainą. Šioje vietoje svarbu įsiklausyti, ką girdime apie save iš artimo rato ir patikimų žmonių.
Dalinai susirinkus pastebėjimus apie save iš kitų, galėtume sau palengvinti permąstymo būdu įžvelgti vidų, kuriame rastume ir palyginimus bei susidaryti atjautą Sau, kur išmoktume palaikyti save, būtų galima patirti nuosmūkį patiriant nesėkmę. Atjauta leidžia save priimti su trūkumais, o tai esminis žmogaus atradimas.
Apibendrinus, kur galime save sutikti ir rasti, - tai būtų nevienas taškas, o nuotolinis procesas. Taigi, save galime rasti čia:
Pažįsti save (tyla, refleksija, vertybių suvokimas).
Prisiimi save (su visais trūkumais, atjautos principu).
Kuri save (priimdamas sprendimus, kurie atspindi tavo autentiškumą).
Kiekvienas autentiškas požiūris į savo vidinę keterą, leistų padėti sau suprasti: kur einu?, ko noriu?, kaip galėčiau padėti šiuo būdu kitam žmogui?. Stebint sava pasaulėžiūra ir įsigilinant į savo vidinį gyvenimą yra įmanoma rasti nemažai sprendimų bei lengviau judėti į priekį, išlikti pozityviu žmogumi, teisingai, sąžiningai mąstančiu. Rasti savyje skiltis, kurios turi vertės suprasti savąjį “aš” yra puikus būdas išanalizuoti savo būdą, stilių, objektyvumą bei pačiam save pakritikuoti.
Rinkitės tokias vietas, kurios leistų ne tik save rasti, bet ir suprasti reikšmę, kodėl esate čia?, kas priverčia likti toje vietoje?, bet neversti kūno jaustis nesmagiais ir į save brukti streso ar kitokios neigiamos įtampos. Būkite savimi, tačiau išlaikykite kultūrą, kuri galėtų neigiamai atsispindėti išorėje.
KOKĮ KELIĄ PASIRINKTI NORINT PASIEKTI LENGVIAU TIKSLUS?
Brukdami vieną mintį po kitos, visgi pradeda apsunkti ne tik mąstymas, bet ir svirti rankos, kad nieko nepavyks padaryti, pasiekti. O, kaip galėtume išvengti yra keli pagalbos būdai, kurie leistų sau palengvinti suvokti posūkio pasirinkimą ir žingsniavimą link jo.
Kurdamiesi vertingumą ne tik dėl savęs, bet ir dėl kitų, galėtume paprasčiau megzti požiūrį į vertės kūrimą, o neversti sau kristi į bedugnę. Kaip sakoma bedugnė gili ir iš jos sudėtinga išlipti, bet ar tikrai taip yra. Pradedant apmąstyti šį pasakymą, vertėtų susimąstyti, kad jo pateikimas yra blogos programacijos, kad kristi dugnan ir nurašyti jau įdėta indėlį. Įdėtas indėlis - tai jau dalinai pasiekto tikslo rezultatas, kuris negali leisti paleisti visko vėjais, o kaip tik kelti sparnus į viršų bei kilti aukštyn, nors ir nėra, kas palaikytų. Laikas suprasti, kad mes patys galime įsikibti į save bei nustojus atsigręžioti į kitus, paprasčiau pasidaro eiti į priekį. Vienas po kito bandymai - tai geros kokybės siekimas bei tobulinimas, kurių vertę sukuriame nuoseklumu ir pagarba.
Pasakymas “lengviau” - tai nereiškia, kad viską ką darome yra paprasta ir lengva atlikti, o svarbiausia tai perteikti su efektyvumu, mažiau klaidų ir nukrypimų. Žingsnių formavimas turi įvairių niuansų, bet galime išsiskirti pagrindinius. Kokius žingsnius galėtume turėti, kad vyktų veiksmas papraščiau? Vertėtų kreipti dėmesį į tikslus ir jų kelio susidarymą bei palaikymą ir įpročius.
Kiekvieno tikslo formavimas galimas pasirenkant tam tikrą metodą, būdą. Naudojant bendrą tikslų apjungimo metodą (Smart metodas). Tai, kas palengvintų įgyvendinti idėją yra veiksmingas planas pagal tam tikrus žingsnius. Nuo ko prasideda tikslo siekimas, tai priklauso, ko norime ir ką galėtume įžvelgti ateičiai. Kiekvienas tikslas turėtų būti specifiškas, išmatuojamas, pasiekiamas, aktualus, terminuotas. Ką tai reiškia? Šių žingsnių specifika leidžia aiškiai apibrėžti tikslą, o tikslo išmatavimas leidžia įsivertinti galimą jos sėkmę, svarbumą ir laikotarpį, kuris atneštų pradinės naudos praktiškai bei didesnes galimybes plėstis.
Sėkmingai tikslui suskirsčius kelią į mažesnius žingsnelius, taip pat yra vertingumo kūrimas ir apsidraudimas nepatirti kritinio nuosmūkio. Kiekvienoje tikslo terpėje turėtume išsiskirti planavimą nuo atvirkštinio varianto. Ką tai galėtų paliesti? O gi, kaip pavyzdys paskutinio etapo suplanavimas ar kažko naujo išmokimas. Visa tai daryti mažais žingsneliais iki, kol bus pasiektas didysis tikslas bei kiekvieną dieną nusistatyti vieną svarbiausią dalyką, kuris labiau padėtų priartėti prie tikslo.
Ar sėkmę garantuoja nuolatinis palaikymas ir įpročiai, tai turi būti subtilus suvokimas, kad maži žingsneliai efektyviau leidžia įsisavinti teisingą rezultatą bei tikslesnį įsivertinimą. Jeigu kiekvieną dieną išlaikysime nuoseklumą bei nedideliais žingsneliais žingsniuosime į priekį, tuomet turėsime aukštesnį rezultatą ir bendruomeniškumo balą. Svarbu išlaikyti stebėseną, kuri leistų stebėti savo pažangą; galimybių gerinimą, atsisakyti nereikalingų sprendimų ir surasti asmenį, kuris būtų tuo žmogumi su kuriuo būtų galima pasidalinti savo pažanga, įsipareigojimais.
Kad būtų paprasčiau suprasti, kurį kelią rinktis, pateikiu santrauką:
Žinokite, kur einate.
Skaidykite didelį kelią į lengvai įveikiamus žingsnius.
Būkite nuoseklūs.
Prisiminkite vieną, kad rezultatą galima sukurti nors ir nėra kas palaikytų jo siekiant. Svarbu suvokti, kad esate žmogus norintis įdiegti tai, ko reikia dabar ar galbūt tai reikės vėlesniam laikui. Laikas, kuris taip pat padeda kurti vertę yra ateitis bei dabartis.
KAS GALI PADĖTI NEIGIAMĄ POVEIKĮ PAVERSTI MOTYVUOJANČIA PRIEMONE?
Bloga atmosfera, sunki dienos pradžia, o galbūt nenumatytas vizitas, kurie gali paveikti neigiamos energijos pliūpsniu į smegenis bei padaryti nemotyvuota asmenybe. Kokį reikėtų turėti bent jau vieną klaustuką į priekį, kad išvengti apsunkinimo ir geros energijos sumažėjimo?
Neigiamas poveikis, nesėkmė ar kritika ištikrųjų yra galingas, bet dažnai sunkiai įvaldomas motyvacijos šaltinis. Svarbiausia yra pakeisti požiūrį ir reakciją į šiuos įvykius. Būtina nuolatos ugdyti save, kad kitą kartą būtų paprasčiau įveikti susidariusį barjerą tarp turimo tikslo ir netikėtai atsiradusio dėl nenumatyto atvejo.
Kokios priemonės ir veiksniai gali padėti neigiamą patirtį paversti motyvuojančia jėga bei išgelbėti nuo apsunkinimo? Priemonių galėtume atrasti nemažai, tačiau, kad greičiau būtų galima padėti sau yra svarbu į sąrašą įsitraukti bent jau kelias. Turėdami kelias pagrindines, veikiančias ir patikrintas priemones yra didesnis šansas atverti sau galimybes susidėlioti išnaujo tikslų eilę.
Nuo ko prasideda galimas reikiamos priemonės atradimas, o tai pirmenybę galime teikti laiko perplanavimui bei variantu mėginti netikėtą tikslą persikelti į patogesnę dieną arba performuluoti susidarytą dieną pagal svarbiausių aspektų seką. Seką svarbu dėlioti taip, kad dabar pačios svarbiausios užduotys būtų atliktos laiku, o mažiau svarbesnius tikslus perkelti į artimiausią laiką.
Pagrindiniai mechanizmai, kurių pasinaudojimas suteikiant pagalbai sau, gali užtikrinti, kad sumažėtų stresas, įtampa, pasimetimas, skubėjimas ir kitokia jaučiama negatyvi energija. Taigi, nuo ko galime plėsti priemonių sąrašą bei panaudoti praktiškai. Pirma reikia sau plėsti esamoje aplinkoje matymą bei galėjimą save nuraminti norint išvengti pasimetimo.
Vienas iš svarbių mechanizmų yra požiūrio keitimas, kurio metu atsiranda mąstysenos augimas, atsakomybės prisiėmimas, emocinis atstumas ir jo analizavimas. Augimo mąstysena tai vienas iš svarbių priemonių, kai žmogus į nesėkmę žiūri ne kaip į savo pastovios būsenos įrodymą, o kaip į laikiną iššūkį ir mokymosi galimybę.
Kiekvienas svarbus žingsnis leidžia prisiimti atsakomybę, kurios dėka galima išsiugdyti prisiėmimą atsakomybės už savo reakciją ir tolimesnius veiksmus nei, vietoj to, žerti kaltinimus aplinkybėms, likimui ar kitiems žmonėms dėl neigiamos situacijos. O, kad leidžiame sau pajusti neigiamą emociją ir į ją neįklimpti, geriau savęs paklauskite: “Kokia pamoka slypi šioje nesėkmėje?”
Motyvavimo priemonės, tokios, kaip konkretūs veiksmai, leidžia sau išsikelti motyvą susidaryti tam tikrus punktus, kurių pagalbinė dalia normuotai, teigiamai veikia psichologinį obuolį bei tam tikru procentu padidina galimybes tai paversti teigiamais įrankiais, kurių tikslas neigiamos energijos pavertimas naudinga medžiaga ne tik protui, bet ir tikslų formavimui.
Apibrėžiant, kas gali sudaryti konkrečių veiksmų planą yra galimi keli variantai. Ne tik teoriškai, bet ir praktiškai atlikus sėkmingus žingsnius, atsiranda atviras kelias į lengvesnį požiūrio keitimą bei nuo savęs neigiamos energijos numetimas.
Kas gali mums padėti, yra keletas motyvuojančių žingsnių? Remiantis savipagalbos principu, galime aiškiai nusibrėžti tikslą ir nusistatyti kontrastą. Naudodami neigiamą poveikį kaip priešpriešą, galime pasiekti norimo rezultato, kuris vizualiai sudarytų ateities pristatymą. Stiprinant atsparumą mes galime mokytis iš to greitai ir atsitiesti po smūgio. Kuo dažniau neigiamas patirtis paversime pamokomis ir veiksmais, tuo greičiau mūsų smegenys priims neigiamą poveikį ne kaip stabdį, o kaip signalinę šviesą, kuri rodo kryptį.
Kiekvienas turime vidinį “Kodėl?”, kurio atnaujinimas taip pat yra svarbus ir būtinas. Kai patiriame neigiamą poveikį, būtina sau priminti, dėl ko apskritai dirbame ar stengiamės. Taip pat aplinkos palaikymas priverčia pasijausti vienišiems, bet tai netrukdo savarankiškai permąstyti ir per mintis perbėgti, kas galėjo įvykti kitaip. Bet, jeigu yra galimybė neigiama patirtimi pasidalinti su žmogumi, kuris moka išklausyti bei suteikti objektyvumo, kaip būtų galima pamatyti situaciją, kuri atstotų motyvuojančią jėgą.
Apibendrinat, neigiamas poveikis tampa naudingu tada, kai yra priimamas, kaip grįžtamasis ryšys. Tam, kad sau kurti vertę ir neigiamus procesus versti motyvuojančiomis priemonėmis, svarbu pakeisti reakciją iš gynybinės į analitinę.
PRIEMONĖS GALINČIOS PADĖTI IŠVENGTI ĮTEMPTŲ SITUACIJŲ?
Kasdieninė rutina ar nenumatyti atvejai priverčia save permąstyti norint išvengti prastos savijautos. Konkretūs pastebėjimai leisdami atrasti priemonių, kurios palengvintų dienos rutiną yra galimos ir lengvai prieinamos. Tam, kad nesiversti per galvą yra keletas variantų, kurių pagalbą supaprastinus yra tikimybė ne tik išsiugdyti sau palankias sąlygas jas įveikti, bet ir įsivertinti galimybes bei jas apčiuopti.
Dažniausiai kiekvienas turimas patarimas yra ne tik naudingas, bet ir vertingas išbandyti praktiškai sau padėti, pamatyti galimas versijas. Toliau aptarsime priemones arba dar kitaip galima pavadinti įrankius, kuriais naudojantis yra įmanoma supaprastinti padėtį turimoje situacijoje. Renkantis betkurį įrankį pravartu įsivertinti, kokioje aplinkoje, o galbūt su kokiais asmenimis, daiktais iškilo klausimas ir jo sprendimas.
Patarimai, kurie gali padėti ir palengvinti sprendimų priėmimą, taip pat reikiamo posūkio pasirinkimą į sąžiningą pasirinkimą:
1. Svarbu atpažinti įspėjamuosius ženklus atkreipiant dėmesį į tai, kas paprastai sukelia stresą ar konfliktą. Kuo anksčiau pastebėsite šiuos ženklus, tuo lengviau bus pakeisti ėjimo eigą.
2. Vertinga mokytis atpažinti savo ribas. Kiek streso galite pakelti ir kokios situacijos jums yra ypač sunkios. Jeigu žinote, kad tam tikra tema ar diskusija yra perdaug, geriau vengti arba atidėti.
3. Būtina būti pasiruošus. Jeigu žinote, kad susidursite su įtempta situacija, tad pravartu išanksto pagalvoti, kaip reikėtų reaguoti.
4. Labai svarbu kontroliuoti savo emocijas. Mokykitės atpažinti ir valdyti savo emocijas. Jei jaučiate, kad pyktis ar frustacija kyla, pabandykite nusiraminti prieš reaguodami.
5. Aiški komunikacija. Aiškiai ir ramiai išreiškite savo mintis ir jausmus. Venkite pasyvios agresijos ar netiesioginių užuominų, kurios gali sukelti nesusipratimų.
6. Gerbkite kitų nuomonę. Jei nesutinkate su kažkuo, stenkitės suprasti ir gerbti kito asmens požiūrį.
7. Venkite toksiškų žmonių ar situacijų. Yra tam tikri žmonės ar aplinkybės, kurie nuolat sukelia stresą ir konfliktus. Vertėtų pabandyti apriboti su jais bendravimą arba visiškai jų vengti.
8. Ieškokite kompromisų. Susidariusi įtempta situacija kyla dėl skirtingų poreikių ar norų. Būkite atviri ieškoti sprendimų, kurie tenkintų abi puses.
9. Išeikite iš situacijos. Geriausias būdas išvengti konflikto yra tiesiog išeiti iš situacijos. Tai nereiškia pabėgimo, o sąmoningo sprendimo neįsitraukti į nereikalingą ginčą.
10. Svarbu rūpintis savimi. Pakankamas miegas, sveika mityba ir reguliarus fizinis aktyvumas padeda sumažinti streso lygį ir padidinti atsparumą įtemptoms situacijoms.
Apibendrinus punktus, - tai punktai, kurių sudaroma pagalba gali praktiškai palengvinti padėtį ir iš jos išeiti. Toksiškumo sumažinimas bei galimo konflikto atsiradimo nutraukimas išanksto, leidžia praktiškai pademonstruoti savo vidines savybes bei atrasti jų galimas spragas. Išsprendus savarankiškai vidinių savybių spragas, atsiranda vieta vertybės kūrimui savyje bei išugdymas mokėti jas kontroliuoti.
KAIP PADĖTI SAU NORINT NUSIRAMINTI PO STRESO?
Pradedant kalbėti apie praktinę naudą, kaip sau padėti po patirto streso, yra pravartu prisiminti, kad iš patirto streso galime ir pasimokyti bei pasiimti naudos. Kokios naudos galėtume gauti iš patirtos situacijos? Situacija, kurioje dalyvaujame turi ne tik blogųjų savybių, bet taip pat suteikia ir naudos, kuri leidžia organizmui save grūdinti bei pripratinti prie galimo pasikartojimo.
Galėdami atsirinkti iš situacijos naudos, tuo mums lengviau priimti sprendimą ir priemonių taikyme, norint padėti savijautai bei pagalbos suteikimui į išorinę aplinką. Išorinėje aplinkoje taipogi galime paskleisti naudingos energijos su kurios pagalba galima išsklaidyti nepageidaujamos situacijos neigiamą energiją. O atvirkščiai, yra įmanoma sukurti optimistinę aplinką, kurioje išliktų pasitikėjimas žmonėmis su kuriais esame tame rate.
Nusiraminti po streso yra labai svarbu jūsų fizinei ir psichinei sveikatai. Nuo ko prasideda efektyvių būdų panaudojimas ir, kas į šiuos būdus gali būti įtraukti. Kad tikslingai suteikti sau savipagalbos principu pagalbą dėl streso mažinimo yra nevienas variantas į kuriuos įtraukti ir papildomos priemonių smulkiosios detalės.
Štai keletas efektyvių būdų, kaip galite sau padėti:
1. Gilūs įkvėpimai ir meditacija. Gilus įkvėpimas ir jo atlikimo būdas: Lėtai įkvėpkite pro nosį skaičiuodami iki keturių, palaikykite kvėpavimą skaičiuodami iki keturių, tada lėtai iškvėpkite pro burną skaičiuodami iki šešių; Meditacija arba dėmesingumas: Skirkite 5 - 10 minučių ramioje vietoje. Sutelkite dėmesį į savo kvėpavimą arba į aplinkos garsus, leisdami mintims tiesiog eiti ir išeiti.
2. Fizinis aktyvumas. Pasivaikščiojimas gryname ore gali padėti išvalyti galvą ir sumažinti įtampą; Mankšta: joga, bėgiojimas, plaukimas ar bet kokia kita fizinė veikla padeda išlaisvinti endorfinus, kurie natūraliai gerina nuotaiką ir mažina stresą.
3. Grįžimas prie malonių veiklų. Hobiai, kūrybinė veikla puiki galimybė ne tik save išreikšti, bet ir susidoroti su emocijomis, patirti malonumą nukreipiant mintis nuo streso.
4. Socialinis ryšys. Pasikalbėjimas, laikas su artimaisiais vertingas sprendimas, kuris ne tik džiugina ir ramina, bet taip pat yra galimybė išsakyti jausmus, juos suprasti, gauti palaikymą.
5. Aplinkos pakeitimas ir komfortas. Ramios aplinkos kūrimas, šiltas dušas ar vonia, masažas puiki išeitis atpalaiduoti raumenis, nuraminti nervų sistemą, sumažinti fizinę įtampą.
6. Miego ir mitybos įpročiai. Pakankamas miegas, sveika mityba nuo kurių priklauso geros savijautos balansas. Vertėtų venkti kofeino ir cukraus pertekliaus, kurie gali padidinti nerimą bei toleruoti kokybišką ir nustatytu laiku miegą.
7. Profesanali pagalba. Jei stresas yra nuolatinis ir labai stiprus, apsvarstykite galimybę kreiptis į psichologą ar terapeutą.
Vertingus įgūdžius susiformuosite tada, kai pabandysite įvairius metodus ir rasite jums geriausiai veikiantį. Svarbiausia yra skirti laiko sau ir sąmoningai nusiraminti. Vertinkite kiekvieną į save įdėta indėlį bei jų sukurtą vertę.
KOKIĄ VERTĘ SUSIKURIAME KURDAMI?
Kas atveria horizontus į kūrybą ar kitokį meninį užsiėmimą? Ateina laikmetis, kai kažkas pradeda kirbėti galvoje, sieloje ar kažkur kitur kūno gilumoje, kad vertėtų pradėti sukurti tokią vertę, kuri kažkada buvo kuriama, bet niekas nemokėjo vertinti ar įvertinti. Atėjusi į minčių ežerą planas, tikslo blyksnis, pėdsakas, pradeda diriguoti, kad metas pradėti tarsi simfonija.
Kokią vertę galime gauti ir kurti sau, kuri taip pat iš abiejų pusių teikia ir malonumą, ir jaukumą, ir savęs parodymą, atskleidimą, bet taipogi kita medalio pusė gali parodyti, kiek jėgų: tiek protinės, tiek fizinės reikia įdėti, kad paversti tai smagia ideologija bei vertinga procesija. Savęs parodymas, atskleidimas yra pusiaukelė į ryškesnį, spalvingesnį rytojų.
Štai keletas pagrindinių verčių, kurios sukuriamos kūrybinio proceso metu:
1. Vertybė sau. Vertybės kurios pasižymi naudingumu pačiam žmogui gali sudaryti: Savirealizacija ir saviraiška; Mokymasis ir tobulėjimas; Pasitenkinimas ir džiaugsmas; Streso mažinimas ir emocinė gerovė; Problemų sprendimo įgūdžiai; Unikalumo jausmas. Kiekvienas kūrinys ar nauja kūryba leidžia įsivertinti, kokių priemonių reikėjo panaudoti, kad jį užbaigti iki galo. Kūrimas parodo, kaip ir kokių reikia priimti sprendimų, kad patirti ne tik džiaugsmą, bet ir tinkamą sprendimų realizavimą sprendžiant iškilusias problemas.
2. Vertybė kitiems ir visuomenei. Estetinis pasitenkinimas; Įkvėpimas ir emocijų sukėlimas; Naujovių ir progreso skatinimas; Kultūrinis paveldas; Bendruomenės stiprinimas; Istorijos ir idėjų fiksavimas; Ekonominė vertė. Šios vertybės leidžia pajusti, kokie svarbūs dalinai galime būti aplinkiniams, atrasti inovacinius sprendimus, teikti estetinį pasitenkinimą bei praturtinti aplinką, pasidalinti idėjomis ir prisidėti prie šalies ekonomikos.
Kalbant trumpai, kurdami mes ne tik realizuojame save, bet ir praturtiname pasaulį naujomis idėjomis, grožiu, emocijomis ir sprendimais, kurie daro gyvenimą prasmingesnį, įdomesnį, patiriame malonumą, daug gerų emocijų.
KAS SVARBU REGULIUOJANT SAVIANALIZĘ?
Nuo ko prasideda savianalizės suvokimas, kogero galime pasakyti kiekvienas, kad nuo savęs pažinimo bei gebėjimo atpažinti savyje pliusus ir trūkumus. Kiekviename atvejyje galime aptikti savikritikos. Nors savianalizę apima platų aspektą, kad geriau pažinti save, tačiau svarbiau prisiminti, ko norime ir, ko siekiame nagrinėdami savo vidų.
Savianalizės reguliavimas yra kritiškai svarbus siekiant, kad šis procesas būtų produktyvus, o ne virstų pernelyg dideliu savikritikos, nerimo ar stagnacijos šaltiniu. Žinodami svarbius aspektus, paprasčiau suvokti kuria linkme judame bei galime eiti. Vertindami galimybes vis labiau suvokiame, kaip svarbu turėti sąraše - juodraštyje minčių bei savipagalbos priemonių.
Svarbiausi aspektai, kurie padeda reguliuoti savianalizę yra tokie:
1. Struktūra ir nuoseklumas. Reguliavimas, bet nepastovumas, konkretūs klausimai, užrašymas. Kad turėti struktūrą ir nuoseklumą, svarbu nusistatyti laiko intervalus. Konkrečių klausimų pagalba padėti sau labiau suprasti teisingesnį poreikį, o užrašius mintis galima objektyviau pamatyti progresą ir pasikartojančius modelius.
2. Tikslo ir naudos orientacija. Orientacija į ateitį, problemos ir sprendimo balansas, tikslumas. Savianalizės metu orientacija turi vesti prie veiksmų, kurie neverstų gailėtis. Taip pat būdinga ieškoti pusiausvyros tarp problemų indentifikavimo ir sprendimų generavimo bei aiškaus refleksijos tikslo nusistatymas.
3. Emocinis ir kognityvinis atstumas. Atstumo principas, savigaila, pozityvumo įtraukimas. Šie elementai sudaro sąlygas pažiūrėti į situaciją iš perspektyvos bei suvokti, kad žmogiškumas pasireiškia geranoriškumu bei sąmoningas skrydis link tikslo.
4. Ribų nustatymas. Vengti perfekcionizmo; Vengti “peranalizavimo”, realizavimas. Taip pat įtraukiant šiuos aspektus į savianalizės sistemą, galime pastebėti, kad reikalauja pripažinimo, sustojimo bei realių lūkesčių pateisinimą. Analizuojant savo elgesį ir pastangas, galime vengti galutinio rezultato analizavimo.
Sujungus šiuos visus svarbius aspektus į vieną visumą, kad ir dalį, - tai neturėtų tapti nuolatiniu įrankiu analizuojant save. Norint išvengti neigiamos amortizacijos organizme, privalome priemones naudoti saikingai ir sveikai panaudojant protą. Vertingumas atsiras tuomet, kai sustosime panaudojant žmogiškumo išteklius bei sugebėsime atskirti reikalingus aspektus.
Susikurdami savianalizės vertybės pamatą, kaip pradinį reljefą mes galėsime panaudoti pagal aspektus vidinio pasaulio sukūrimą ir jo perkėlimą į realųjį laiką. Matydami realųjį rezultatą čia ir dabar, - atsiranda galimybės plėsti tikslų balansą, jį susiskirstyti į mažesnius apčiuopiamus punktus ir tikslus. Susikūrę sąraše planinę sistemą mes galėsime paprasčiau sau iškelti savianalizės klausimus ir išvadinius atsakymus.
Kiekvienas žmogus esame skirtingas ir turime skirtingus pasaulėžiūros kelius, tiek vidinius, tiek išorinius. Labai svarbu kreipti dėmesį, kad analizuodami save neturėtume nuklysti nuo savęs ar savo vidinio intelekto. Tvirtindami savyje įžvelgiamą informaciją privalome pasitvirtinti sau, kas yra blogai, o kas turėtų būti tobulinama.
BENDRAS PRODUKTAS, KURĮ SUSIKURIAME TAIKANT SVEIKUS IR TEISINGUS METODUS
Kiekvienas rašomas gyvenimo memuaras leidžia suvokti, kas reikalinga gerai savijautai, tikslų nusistatymui bei teisingų ir sąžiningų išvadų susidarymui. Renkantis sau tinkamą betkurį metodą, kuris lanksčiai sudaro sąlygas prisitaikyti prie savo gyvenimo ar atliekamos funkcijos, kad palengvinti padėtį norint išvengti apsunkinimų bei streso atsiradimo.
Reikalingos mestastazės pusiausvyra yra vertinga tuo, kad galime išlikti pozityvūs, lankstūs, pasitikintys savimi ir savo jėgomis, nors kartais ir pristinga to. Tačiau nuoseklumo susidarymas yra vienas iš galimų metodų nuo kurio pradžios veiksmingai suveikia žingsnių seka. O, kad lengvai priimti į save - sunkiuosius luitus ar akmenis: pirma, turime būti išanksto pasirengę galimiems sunkumams ar laiko stokai, o antra, mąstyti lanksčiai į pagalbą pasitelkiant gyvenimo įvykius.
Kas priklauso nuo mūsų ar galėtų priklausyti? Į šiuos klausimus taip pat vertėtų atsakyti sau pasirengus išanksto ar palaipsniui, ir apgalvotai, nors poreikis plečiasi ir mintys seka viena po kitos skirtingu laiku. Bet, kad nepasimesti tarp norimo turėti rezultato, paprasčiau vis naujai atsirandančias mintis atsižymėti į juodrašti bei panaudoti vėlesniu laiku kaip galimą papildomą įrankį.
Siekdami savų tikslų ar renkantis kitokį posūkį gyvenime, mes galime prisitaikyti savianalizės būdą, kurio pagalba padėtų su konkrečiais klausimais atskleisti save bei susivaldyti stresinėse situacijose. Pirmumo teisę teikiant konkretiems, o ne abstraktiems klausimams, mes galime atrasti ir susikurti plano dalį, kuris pasiūlo nevienetinius variantus taikyti siekiant tikslo. Svarbu kreipti dėmesį, kur yra pagrindinė šaka ir taškas, kuriame galėtume save atskleisti.
Kurdami savo vertę su atsirinktais metodais ir jų kuriama pagalba bei tinkamo stiliaus panaudojimu remiantis išsikeltu planu, pravartu atverti savo mąstymo duris bei suteikti galimybes jiems plėstis. Iš to kurdami produktą ne tik sau, bet tuo pačiu ir, tuo besidomintiems aplinkiniams mes leidžiame taip pat pajusti savo vertę. Atvėrimas savęs - tai poreikio patenkinimas, jo galimybių panaudojimas ir kokybės pasisėmimas savai strategijai.
Pasitelkiant savipagalbos patarimus ar jas sudarant pagal sau tinkamą eiliškumą bei praktinius veiksmus, mums paprasčiau prisitraukti reikiamų priemonių stalčiuką, kurio pagalba atveria lengvesnį postūmį į priekį. Kiekvienas asmeninis įrankis, kurį prisitaikėme sau iškarto, - leidžia pajausti ne tik palengvėjimą, bet ir efektyvios pagalbos suteikimą asmeniškai į vidų siunčiant reikiamus signalus. Siunčiami signalai į savo vidų - organizmą verčia priimti palengvinimo, pasitikėjimo, paskatinimo sąlygas. Šios sąlygos taipogi yra dalis visos sistemos dalis, kurios mažina stresą ar neigiamą energiją.
Bendrojo produkto sukūrimas, kuris skirtas atpalaiduoti visą kūno struktūrą ne tik iš vidaus, bet ir iš išorės bei visos visumos praktika: nuo naudingų užsiėmimų iki reikiamų veiklų ar dar neatrastų galimų pomėgių ir paskatinimo programų, kurių dėka sukuriama pusiausvyra tarp pasirinkimo, įgyvendinimo, svarbių žingsnių nusistatymo, esamų rezultatų įtraukimo tam, kad išlaikyti stabilumą bei vientisumą.
Apibendrinus visus pasiūlymus, mes galime sau leisti atskirti svarbius aspektus bei prisiimti tuos taškus, kurie sukuria rezultatyvų pagalbos praktiką, o ne tik teoriją. Vertės išlaikymas priklauso nuo mūsų pačių pasirinkimo, noro, laiko skyrimo apeinant kliūtį, nesvarbu, kada ir kur jos atsiranda. Svarbu pirmiausia patiems būti savęs palaikytojais, skatintojais ir eiti link tikslo ar savirealizacijos plano siekimo. Išlaikyti savo kultūrą kaip pavyzdį kitiems bei įugdyti teisingą požiūrį ir elgesio normas.
SAVIVEIKLOS GARANTINIS FONDAS
Užsiimdami saviveikla ir į jos sūkrį įtraukiant pagal galimybes kitus, mes galime taip pat, tuo metu padėti ne tik sau, bet ir kartu esantiems. Įugdę praktiškai pagalbos įrankius yra naudinga paskata jais remiantis padėti tiems, kam reikėtų kaip pavyzdinio parodymo ar integravimo sistemos į sveiką gyvenseną.
Sveikos gyvensenos palaikymas - tai vienas iš pagrindinių etapų norint išlaikyti ne tik gerus santykius, bet ir realizacijos būdu pasiekti vertingos naudos praktiškai, o galiausiai sau skirti tobulinimosi etapus, kurie priverstų atrasti didesnius galimus lūkesčius. Įgytos vertės panaudojimas sukuria didesnę produkto vertę ir paskatą save integruoti į naujus siekius su naujomis idėjomis arba pasiūlymų teikimu.
Naujas gyvenimo etapas prasideda su kiekviena diena, kuris meta iššūkį atrasti sau naudingumo, efektyvumo bei skirtingų požiūrių įsivertinimo būdus, perspektyvas, metodus. Lenkiamas kiekvienas pirštas kaip pavyzdys, leidžia pasirinkti, kiek ir, kokių potemių ar poteksčių kasdieniame gyvenime galėtume turėti arba ribų atžvilgiu atrinkti būtinąsias galimybes ir svarbiausius reikiamus atlikti planus. Atlikus savirealizacinį testą - pastebėtume ir matytume, kam svarbiau skirti laiko ir pirmenybę.
Pasitelkiant vertingąsias savybes, tokias kaip: skatinimas vykdyti ar užsiimti aktyvia veikla; susitelkti į visapusišką susikaupimą skiriant laiko atsipalaidavimui medituojant arba aktyviai leidžiant laiką gryname ore. Taip pat praktikuojant, realizuojant turimus įgūdžius, - skatinti save tobulėti, keltis aukštesnius tikslus ir jų siekti bei pasidalinti galima patirtimi su aplinkiniais.
Sukaupdami kasdienėje tėkmėje naujus įgūdžius, praktiką, įvairias funkcijas ir sutelkdami dėmesį į pagrindinį tikslą, kurio vertė būtų kuriama, o nelaužoma. Atsidavimas leidžiantis judėti laiko tėkmėje, gali pasiūlyti vertingumo, tikslingumo, efektyvumo garantijas. Pasiektų garantijų planai ir jų papildymas naujais iššūkiais, sukuria sąlygas sau leisti atrasti tai, ko nebuvo regėta per visą laikotarpį. Vertindami naudingumo koeficientus, paprasčiau sustyguoti galimus trukdžius arba netikėtus posūkius keliaujant tikslo tęsimo keliais.
Pačių sukurtas požiūris, kuris atsispindi pašonėje, gali pagelbėti geresnių rezultatų pasiekimui ir palankesnėms sąlygoms nusistatyti sekas. Susikūrę patys vertę bei praktinę naudą, mes giliau galime įžvelgti sistemoje skirtingai keliamus klausimus ar galimus pasiūlymus.
Potekstėse taip pat įmanoma įžvelgti galimybių tobulėjimui, praktinių įgūdžių gerinimui bei savikritikos analizei atlikti. Skirtingų potemių šnekose ar raštuose įmatydami galimybių kaštus ir šansus, turime perspektyvą didinti savos vertės kokybę. Svarbu išlikti tokioje vietoje, kad savęs nepaveikti neigiamu galimu poveikiu ar, kokia kitokia nesmagia priemone galinčia stumti į nebūtį.
Išlaikydami savo savivertę, tačiau perdaug jos neišaukštinant yra tikimybė didesnė padėti sau suprasti, kas šiuo metu nepalanku ar derėtų nukelti į kitos dienos sūkurio laiką. Neapsunkinus savo pozityvumo bei laisvai judėti į priekį, mums paprasčiau rinktis tokius veiksnius, kurie atitolina netikėtumus galinčius priversti nuleisti rankas ar sustoti kelyje. Kad to nenutiktų - išlaikykite pusiausvyros balansą tarp pagrindinių etapų, tokių, kaip: kiekis, turimų funkcijų atlikimas, laikas.
